Straipsnyje nagrinėjamas organizacijų bendradarbiavimas pasienio regionuose, pristatomi Klaipėdos regiono organizacijų apklausos dėl bendradarbiavimo su Latvijos organizacijomis rezultatai. Nustatyta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, tačiau yra nemažai organizacijų, kurios tokiu bendradarbiavimu suinteresuotos. Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo bendradarbiavimą plėtoti, nustatyta, kad užsienio kalba tokia kliūtimi negali būti laikoma, nes jos nemokėjimas sukelia problemų tik mažai daliai regiono organizacijų. Kaip didžiausią kliūtį galima įvardyti informacijos apie galimybes plėtoti verslą ir bendradarbiauti su Latvijos organizacijomis trūkumą. Siekiant šias kliūtis pašalinti, siūloma daugiau dėmesio skirti informacijos apie bendradarbiavimo galimybes regione sklaidai.
Straipsnyje regiono valdysenos diskursas analizuojamas lyčių lygybės aspektu. Dėmesys sutelktas ties Klaipėdos regiono valdysenos atveju. Sąlygos yra specifiniai gyvenimo ir kalbėjimo būdai. Kokie yra šie būdai? Siekiama ne tik atskleisti esamas sąlygas, bet ir plėtoti lyčių lygybei palankią atmosferą, gaivinti žinomas istorijas, tai padeda suvokti reiškinį, įgalina veikti tiek regionų valdysenos, tiek ir lyčių lygybės srityse. Kol tebėra aktualus lyčių lygybės valdysenos institucijose klausimas, jis vis iš naujo prisimenamas ir svarstomas, siekiant pažangos. Straipsnyje aptariama postmodernioji polifoniška diskursyvaus tyrimo metodologija, eksplikuojama mokslinė diskusija lyčių lygybės užtikrinimo valdysenos institucijoje tema, paminėtos regionų valdysenos organizacinės institucijos, siekiant supažindinti su kontekstu, kuriame vyko Klaipėdos RV atvejo tyrimas: apklausa raštu ir žodžiu (interviu), aptartos apklausos procedūros ir rezultatai. Apklausų duomenys ir išvados papildo viešąjį diskursą naujomis žiniomis apie RV lyčių lygybės lokalitetą, t. y. lokalaus konteksto lyčių lygybės diskurso sąlygas.