Klaipėdos universitetas

Regioninė politika laikoma sėkmingu darnios plėtros siekio realizavimo pasirinkimu. Tačiau darni plėtra neįmanoma be atsakingos verslo elgsenos. Dominuojanti verslo forma yra smulkusis ir vidutinis verslas (SVV), tad pirmiausia šio verslo veiksmai gali lemti darnios plėtros spartą. Straipsnyje išskirtas teorinis SVV dimensijų kompleksas, kurio taikymą turėtų inicijuoti regiono valdžia. Deja, atlikta Klaipėdos regiono savivaldybių planavimo dokumentų analizė leidžia teigti, kad regiono savivaldybės negali būti vertinamos pažangios darnios plėtros kontekste. Savivaldybės SVV dimensijų taikymą vertina nevienodai. Analizuotuose dokumentuose planuojama keletas pavienių priemonių, tačiau dimensijos kompleksiškai neintegruojamos, kas leistų išlaikyti pusiausvyrą tarp esminių darnios plėtros sričių. Ypač neigiama tyrimo metu nustatyta tendencija, kad nė viename iš analizuotų planavimo dokumentų neintegruojamas SVV dimensijų kompleksas.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslumo atmosferos problemas Lietuvoje. Steigiant „startuolius“ susiduriama su veiksniais, kurie susiję tarpusavyje ir lemia verslo aplinkos pokyčius. Sudarytas adaptyvumo modelis gali sistemiškai padėti „startuolių“ steigėjams geriau suprasti verslumo aplinką, įvertinus verslumo atmosferos veiksnius, ir greičiau prisitaikyti prie verslo sąlygų sprendžiant problemas. Atliekant kiekybinį tyrimą 226 respondentai („startuolių“ steigėjai) įvertino verslumo atmosferos veiksnius, kurie daro įtaką „startuolių“ steigimui Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės „startuolių“ steigimo problemos: nepakankamos kreditavimo galimybės steigti „startuolius“; „startuolių“ steigimo regionuose rėmimas nėra prioritetinė Vyriausybės veikla; švietimo ir mokymo įstaigose nesuteikiama pakankamai informacijos apie verslumo svarbą, naujų įmonių ir inovacijų kūrimo galimybes; nepakanka organizacijų, kurios padėtų sėkmingai steigti „startuolius“; nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga; kūrybiškumas ir inovatyvumas dar nėra svarbiausi verslo kultūros bruožai Lietuvoje; kyla problemų ir bendradarbiaujant su viešosiomis organizacijomis bei kitais verslo subjektais. Šioms problemoms spręsti siūlomas adaptyvumo modelis, kurio privalumas – funkcionalumas ir sisteminis požiūris į analizuojamas „startuolių“ steigimo problemas.

Straipsnyje nagrinėjamos jūrų žuvininkystės sektoriaus, kaip regioninio verslo, problemos ir perspektyvos. Įvertinta jūrų žuvininkystės sektoriaus būklė, problemos ir numatytos galimos perspektyvos. Straipsnyje apibendrinta informacija, pateikta žuvininkystės sektoriaus norminiuose aktuose ir dokumentuose, statistinė informacija, moksliniai straipsniai bei informacija iš įvairių seminarų. Pateikta siūlymų galimoms perspektyvoms įgyvendinti.