Journal:Tiltai
Volume 74, Issue 2 (2016), pp. 125–142
Abstract
Jūrinių profesijų specialistų darbo rinka pasižymi ypatingais darbo vietų ir teisinio reglamentavimo pokyčiais. Tai skatina atlikti jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnių tyrimus. Šiame straipsnyje siekiama identifikuoti jūrinės profesijos specialistų tolesnės karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnius. Teorinėje straipsnio dalyje nagrinėjami profesijos pasirinkimo klausimai, karjeros, karjeros projektavimo sampratos, išanalizuotas jūrinių profesijų specialistų rengimo tarptautinis ir nacionalinis reglamentavimas. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį tyrimą, nustatyti jūrinių profesijų specialistų karjeros siekį skatinantys ir slopinantys veiksniai. Praktinis tyrimo reikšmingumas sietinas su jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo realizavimu.
Taikant mokslinės ir metodinės literatūros analizės metodą atskleista: švietimas, kaip neįgaliųjų studijavimo kontekstas, ir studijos aukštojoje mokykloje, kaip karjeros prieiga. Teorinė analizė įgalino pateikti švietimą kaip daugiafunkcį veiksnį, nuo kurio priklauso žmogaus ugdymasis, socialinis dalyvavimas, gyvenimo darna. Karjera, taikant teorinę analizę, šiuolaikiniu požiūriu pristatoma kaip pasirinkta veikla, kuri gali būti visuomeniškai ar individualiai reikšminga, išreikšta per socialinį žmogaus dalyvavimą. Taikant literatūros ir dokumentų analizės metodus istoriniu ir geografiniu aspektais ištirta Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgaliųjų situacija, atskleidusi, kad daugiausia studijuojančių neįgaliųjų turi judėjimo negalę. Taigi atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo judėjimo negalę turintys žmonės – patyrusieji stuburo traumą. Atlikus kiekybinį tyrimą ištirtos neįgaliųjų studijavimo, užsiėmimo ir laisvalaikio leidimo tendencijos. Identifikuoti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp sociodemografinių respondentų duomenų ir ugdymosi bei laiko leidimo kaip svarbių socialiniam dalyvavimo ir karjeros sričių.