Klaipėdos universitetas

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominį augimą ir jo tvarumą. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Pristatomas apibendrintas ekonominis logistinis augimo modelis. Straipsnyje parodoma, kad iki šiol egzistuoja nepakankamai ištirtas didėjančio produktyvumo fenomenas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atskleidžiama procentų įtaka rinkos virsmui ir besivystančios sistemos augimui. Tyrimo tikslas – remiantis bendraisiais procentais atskleisti ir pagrįsti klasikinės bei keinsistinės ekonominių teorijų suderinamumą. Atliktas tyrimas rodo, kad įmanoma suderinti klasikinės ir keinsistinės teorijų prieštaras. Parodoma, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti įvairių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Būtent rinkos virsmas leidžia pagrįsti klasikinės ir keinsistinės teorijų suderinamumo galimybę.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į austrų ekonomikos mokyklos verslo ciklų teoriją. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Bendrai pristatoma pati austrų verslo ciklo teorija. Straipsnyje parodoma, kad egzistuoja iki šiol nepakankamai ištirtas austrų verslo ciklo papildymo aspektas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atliktas tyrimas rodo, kad atsiskleidė nauji austrų verslo ciklų teorijos analizės, orientuojantis į bendruosius procentus, aspektai, leidę geriau suprasti verslo ciklų fenomeną, ypač empiriškai paaiškinti finansinius burbulus.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas.