Moksliniuose šaltiniuose ir strateginiuose dokumentuose aptinkama įvairių jūrinio sektoriaus interpretacijų. Be to, pasigendama jūrinį sektorių sudarančių ekonomikos veiklos rūšies klasių apibrėžties, todėl iškyla mokslinė problema: kokios ekonominės veiklos rūšies klasės priskirtinos jūriniam sektoriui. Tyrimo tikslas – nustatyti jūrinio sektoriaus struktūrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas, ekspertinis vertinimas, kiekybinis tyrimas. Atlikta teorinė analizė atskleidė, kad jūrinio sektoriaus įtakos regioną apriboti tik apskrities teritorijos, besiribojančios su jūra, ribomis netikslinga, nes juridinio asmens buveinės adresas nebūtinai sutampa su vykdomos veiklos adresu, ypač tai aktualu analizuojant jūrinį sektorių, kada didžioji dalis veiklų vykdomos jūroje ar pakrantėse. Jūrinio sektoriaus struktūros tyrimas atskleidė, kad jūriniam sektoriui priskirtinos 29 ekonominės veiklos rūšies klasės, kurias galima suskirstyti į septynias veiklos sritis: jūrų gyvieji ištekliai; jūrų negyvieji ištekliai; jūrų atsinaujinanti energija; uostų veikla; laivų statyba ir remontas; jūrų transportas; pakrančių turizmas.
The author discusses current issues of sustainability rural landscape from the perspective of optimal use of economical, ecological and natural resources management in Poland. Agriculture in Poland is one of the most important sectors from an economic perspective and its importance is greater than in other countries in the EU. Rural landscape is not only a place of agricultural production and farming, but also because of favourable environmental conditions, more common place of living, which would be impossible without an efficient modern infrastructure. Rural landscape in Poland is more and more often treated as ‘carbon parks’ assimilating the carbon dioxide emitted by fuel burning. Farmers are changing their role from food producers into environmental guardians.