Klaipėdos universitetas

Finansinė neištikimybė tapatinama su nuslėptu finansiniu elgesiu, kurį apima įvairaus pobūdžio veiksniai: nuslėptos išlaidos, melagingos jų sumos bei slepiami pinigai. Finansinės neištikimybės priežastys dažniausia siejamos su konfliktų vengimu, gėdos dėl finansinio poelgio ir asmens finansinės elgsenos įpročiais. Auganti finansinė neištikimybė ir skolinimosi tempai skatina atlikti šių reiškinių tarpusavio ryšio vertinimo tyrimus, tad šio tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto gyventojų finansinės neištikimybės ir skolinimosi įpročių tarpusavio ryšį. Nustatyta, kad finansinė neištikimybė labiausiai paplitusi tarp jaunesnio amžiaus Klaipėdos miesto gyventojų, nors jaunimo požiūris į finansų valdymą atsakingesnis. Dažniausia slepiama: asmeninės pramogos, avalynės ir aprangos įsigijimas, tabako ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Nustatyta, kad klaipėdiečių finansinė neištikimybė priklauso nuo skolinimosi dažnumo: finansiškai neištikimi gyventojai skolinasi iki vieno karto per metus, tuo tarpu finansiškai ištikimi asmenys yra linkę skolintis rečiau. Tyrimas atskleidė, kad finansinė neištikimybė nepriklauso nuo pajamų ir gyventojų išsilavinimo, tad galima daryti prielaidą, jog finansiškai neištikimi klaipėdiečiai skolinasi, siekdami trumpalaikės naudos.

Vienas svarbiausių trijų pakopų pensijų sistemos bruožų yra II pakopos pensijų fondų vaidmuo, leidžiantis dalyviams diversifikuoti privalomojo