Klaipėdos universitetas

Pagrindinė politikos Europos Sąjungos regionų plėtros problemai spręsti dalis turėtų būti atitinkama regionų raidai skirta inovacijų politika, numatant joje įvairias regioninio ir tarptautinio konkurencingumo inovacijų srityje plėtojimo formas, tinkamas skatinti socialinę ir ekonominę raidą. Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra tarp pradedančiųjų inovatorių ir savo inovacinę veiklą plėtoja lėčiausiai. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų svarba siekiant šalies konkurencingumo, analizuojama inovacinio indekso, kaip matavimo priemonės, struktūra, vieno iš prioritetinių Europe 2020 tikslų siekimo rodikliai, atliekama Lietuvos inovacinės veiklos tendencijų, stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė, pateikiamos tobulinimo gairės siekiant regioninio ir pasaulinio konkurencingumo.

The aim of the article is the analysis of the innovative activity in the balanced development of regions and organizations in Poland and the EU. A state is responsible for the level of innovativeness transferring finances for the research and development as well as implementing proper financial and legal instruments stimulating innovative endeavours of enterprises according to the applied economy politics. An enterprise is the basic objective of the innovative politics in Poland and the EU as well as implementing innovativeness with the benefits for economy. Enterprises, especially the smaller and medium ones, try to cooperate within innovativeness with the companies from the same branches, other branches in the country and abroad, with universities, B+R institutions, including laboratories, intermediary companies in a transfer, financing innovativeness, with scientific and technical parks, local authorities representatives as well as other representatives of an innovative environment. Those include also advisor companies, organizers of fairs, exhibitions, conferences, seminars and trainings. In Poland, the finances of innovativeness is done mainly by the companies themselves and the development of intermediary companies within transferring the EU’s funds as well as the financial or credit ones that are the suppliers of the capital, e.g. venture capital.

Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.