Klaipėdos universitetas

This article addresses intersections of migration and economic development as one of the most topical contemporary challenges inthe Baltic states. It uses empirical approach to compare governmental responses to recent economic crisis starting in 2008. Articleanalyses, how these responses were reflected in statistics revealing socio economic dynamics within years of crisis and beyond.Methods of comparing statistical and analysing secondary data are applied. All three states have similar future challenges of agingand declining population and see return migration as one of possible solutions to address this challenge. However, the processesin Estonia provide a better ground for its government to claim that the country makes effort to ensure more stable development.Also, the results demonstrate that Estonia displays more different trends, while Lithuania and Latvia are closer to each other in outmigrationtrends.

This article presents the socioeconomic and demographic situation in Klaipėda county that is illustrated by chosen indicators’ analysis. In this article Klaipėda county has been chosen as an example territory to measure the peripherality phenomenon. Thus, in order to measure the peripherality the chosen indicators’ values were compared with Lithuanian average and state’s centres’ values. The article stresses the most peripheral regions in Klaipėda county which needs the governance attention and also the strongest one that leads all the county. The article finds out that the cooperation question is essential for both – county’s peripheries and centres – as it provides possibility to stay stable or even endows a potential to grow.

Straipsnyje, taikant Kinijos mokslų akademijosModernizacijos tyrimų centro pasiūlytą metodiką, apskaičiuota Lietuvosapskričių pirminė modernizacija 2000–2011 metais. Atliekant skaičiavimus,paaiškėjo, kad ši metodika lengvai adaptuojama ir galimá sėkmingai pritaikytitiriant Lietuvos regionų modernizacijos tendencijas. Nustatyta, kad įgyvendinant pirminę modernizacijąpirmiausia būtina sumažinti žemės ūkio sektorių ir užimtųjų žemės ūkyje dalį.Antra, reikia didinti švietimo aprėptis didinant studentų skaičiųaukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Tyrimo metu pasitvirtino autorių ex ante formuluota prielaida, kad modernizacijos sąvokos siaurinimas ikiinovacijų yra klaidinga nuostata. Inovacijas derėtų laikyti jau postmoderniomisvertybėmis. Bandymas ieškoti šių postmodernių vertybių tuose teritoriniuosevienetuose, kurie dar tik siekia modernizuotis, lemia neatitikimą tarpvyriausybės kuriamų plėtros strategijų ir vietinių raidos realijų.