Klaipėdos universitetas

The Nordic Baltic region (5+3) is now closely interlinked via trade, investment, mobility of people, and banking. All the countries in this group have pursued some form of integration with the European Union (EU). Six of them are EU member states, four of them are members of the euro area, and all of them are within the European Economic Area (EEA) and are Schengen member states. But can these small countries as a group cooperate more closely and perhaps exercise more collective authority in Europe? The Nordic countries and the Baltic States cooperate in the Bretton Woods institutions, the World Bank and the IMF, and six of them are among European NATO member states. When it comes to European integration the lack of common approach complicates their cooperation. Within this group there are internal divisions between the hardcore EU and euro area member states (the Baltics and Finland), EU members (Denmark and Sweden) and EU outsiders (Iceland and Norway). Common pathways for the future cooperation in Europe may be hard to find. Also, the Nordics are high income welfare states, but the Baltics are neoliberal with minimal governments and low-tax regimes. Additionally, external forces continue to challenge the Nordic Baltic region, including revanchist Russian policies threatening Baltic Sovereignty, unpredictable US policies towards NATO as well as reduced military presence in Europe, and dismal EU and euro area post crisis economic performance. All point to a future of uncertainty including both economic and security risks.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas.