Klaipėdos universitetas

Straipsnyje aptariamas paradoksas,susijęs su regionų programų vertinimu ir regionų sanglauda Europos Sąjungoje: augantregionų programų vertinimo skaičiui, regionų sanglauda nedidėja. Jei jauįmanoma apskaičiuoti regionų sanglaudos politikos rezultatus ir poveikį, taikodėl neįmanoma paskatinti jos plėtotės ir išmatuoti taip, kad taptų akivaizdu,jog ji didėja? Arba kažkas negero vyksta su regionų sanglaudos politika, arbasu jos matavimais. Kol kas mes krypstame į blogų matavimų diskursą: tai, kąvertiname, ir tai, kaip vertiname, priklauso nuo vertinimo metodologijų. Tai labaipopuliarus požiūris. Jį straipsnyje bandome išplėsti, eksperimentuodami sunaratyvų teorija. Taikydami dispozityviąją analizę penkiuose straipsnioskyriuose iliustruojame prasmių kūrimo procesą, išryškiname keletą bendrųpamirštų prasmių ir reikšmių, kurios susijusios su regionų programų vertinamųjųveiksmų multidiscipliniškumu.

Lietuvos narystė ES implikavo pokyčius įvairiose valstybės valdymo srityse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Straipsnyje aptariami narystės laikotarpiu vykę arba inicijuoti pokyčiai Lietuvos valstybės tarnybos sistemoje vertinant jų atitiktį bendriems Europos administravimo principams. Daugiausia dėmesio skirta XVII LR Vyriausybės iniciatyvai reformuoti valstybės tarnybos sistemą, kurią per visą narystės laikotarpį galima pavadinti vienu ryžtingiausių žingsnių vykdant reformą. Vis dėlto ne visi Vyriausybės pasiūlymai valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu artimi proeuropietiškų administracinių principų ir vertybių institucionalizavimui. XVII LR Vyriausybės iniciatyvomis valstybės tarnybos optimizavimo, darbo užmokesčio ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimais siekta depolitizuoti valstybės tarnybą, akcentuojant profesionalizmą, taip atliepiant bendrus Europos viešojo administravimo principus. Tačiau vykdomosios valdžios politinis elitas, nors ir įžvelgė valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo trūkumą, nebandė ieškoti galimybių, kaip gerinti mokymo kokybę, o į įstatymo projektą įtraukė pataisas, mažinančias mokymų valstybės tarnyboje prieinamumą ir būtinumą, be to, nepateikė jokių reikšmingų pasiūlymų, kaip tobulinti aukštesniosios valstybės tarnybą.

Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.

This article sets out to examine the public policy evaluation model, which is applied for evaluating public policy in Lithuania. The data was collected from the papers published by local researchers, official documents available at the ministries and agencies web sites and other printed materials. Qualitative data for this paper was taken from the series of individual interviews with public officials and evaluators (conducted 200–2010). The data was supplemented with quantitative data from the survey about the scope and significance of evaluation in Lithuania (conducted in 2010). It was found that monitoring system was weak designed and required significant reinvention. The reinvention of the monitoring system will built base for the future evaluation of the results. It is suggested that that the greatest demand for the effectiveness, efficiency and productivity in the government leads to the highest use of performance management and evaluation as a tool for decision-making.