Lietuvos narystė ES implikavo pokyčius įvairiose valstybės valdymo srityse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Straipsnyje aptariami narystės laikotarpiu vykę arba inicijuoti pokyčiai Lietuvos valstybės tarnybos sistemoje vertinant jų atitiktį bendriems Europos administravimo principams. Daugiausia dėmesio skirta XVII LR Vyriausybės iniciatyvai reformuoti valstybės tarnybos sistemą, kurią per visą narystės laikotarpį galima pavadinti vienu ryžtingiausių žingsnių vykdant reformą. Vis dėlto ne visi Vyriausybės pasiūlymai valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu artimi proeuropietiškų administracinių principų ir vertybių institucionalizavimui. XVII LR Vyriausybės iniciatyvomis valstybės tarnybos optimizavimo, darbo užmokesčio ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimais siekta depolitizuoti valstybės tarnybą, akcentuojant profesionalizmą, taip atliepiant bendrus Europos viešojo administravimo principus. Tačiau vykdomosios valdžios politinis elitas, nors ir įžvelgė valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo trūkumą, nebandė ieškoti galimybių, kaip gerinti mokymo kokybę, o į įstatymo projektą įtraukė pataisas, mažinančias mokymų valstybės tarnyboje prieinamumą ir būtinumą, be to, nepateikė jokių reikšmingų pasiūlymų, kaip tobulinti aukštesniosios valstybės tarnybą.
Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.