One of the most important aspects influencing the quality of life is education. The paper includes the research results from an analysis of how the level of education affects quality of life, and the development of different initiatives and values. An analysis of scientific literature is performed, with a more detailed analysis of data from Latvia, taking into account the level of household income and satisfaction with life. Research methods applied: analysis of scientific findings, analysis of time-series on several indicators of development related to different education indicators, and income indicators depending on educational level, with a calculation of income confidence interval with a probability of 0.95 for households with different educational levels. Data used in the research: data from databases of the Official Statistics Portal of the Republic of Latvia, Household Finance and Consumption Survey. The research results indicate that households in Latvia with a higher education have a significantly higher income than households with primary or no education.
Taikant mokslinės ir metodinės literatūros analizės metodą atskleista: švietimas, kaip neįgaliųjų studijavimo kontekstas, ir studijos aukštojoje mokykloje, kaip karjeros prieiga. Teorinė analizė įgalino pateikti švietimą kaip daugiafunkcį veiksnį, nuo kurio priklauso žmogaus ugdymasis, socialinis dalyvavimas, gyvenimo darna. Karjera, taikant teorinę analizę, šiuolaikiniu požiūriu pristatoma kaip pasirinkta veikla, kuri gali būti visuomeniškai ar individualiai reikšminga, išreikšta per socialinį žmogaus dalyvavimą. Taikant literatūros ir dokumentų analizės metodus istoriniu ir geografiniu aspektais ištirta Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgaliųjų situacija, atskleidusi, kad daugiausia studijuojančių neįgaliųjų turi judėjimo negalę. Taigi atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo judėjimo negalę turintys žmonės – patyrusieji stuburo traumą. Atlikus kiekybinį tyrimą ištirtos neįgaliųjų studijavimo, užsiėmimo ir laisvalaikio leidimo tendencijos. Identifikuoti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp sociodemografinių respondentų duomenų ir ugdymosi bei laiko leidimo kaip svarbių socialiniam dalyvavimo ir karjeros sričių.
Tyrimo tikslas – sudaryti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingose šalių grupėse. Tyrimo objektas – pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinės literatūros apibendrinimas, palyginimas, statistinių duomenų analizė, grupavimas, panelinių duomenų koreliacinė ir regresinė analizė. Vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui taikomas mažiausių kvadratų metodas. Atliekant ekonometrinę analizę duomenys logaritmuojami, diferencijuojami, apskaičiuojama kintamųjų sąveika. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių paneliniais 1995–2014 m. laikotarpio duomenimis. Nustatyta, kad kreditų rinkos netobulumo kanalu pajamų nelygybė ir didėjantis privataus sektoriaus kreditų lygis skatino ekonomikos augimą visose šalių grupėse, tačiau augantis išsilavinimo lygis neskatino ekonomikos augimo. Jis neskatino ekonomikos augimo ir esant prielaidai, kad nėra pajamų nelygybės.
The emotions impact every single process in an individual’s life. An analysis of the scientific works selected by a Google search based on the terms ‘emotions, Vygostky, Leontiev’ shows that the complexity of the topic is multiplied by the complexity, mixture and fragmentary nature of the approaches applied to the investigation of the emotions. The aim of this work is to revisit the works of Vygotsky and Leontiev relating to the emotions underpinning the identification of notions, features and functions of the emotions. A novel research methodology, the development of the system of external and internal perspectives, was implemented. The investigation into the emotions was based on the theories of Vygotsky and Leontiev: activity theory, law of development, psychological system, word meaning, concept formation, and the unity of language. The theoretical analysis resulted in the definition of notions, features and functions of the emotions. The limitations of the research were identified. Further research directions are proposed.