Klaipėdos universitetas

The aim of this paper is to analyse the level of awareness and interest of parents and other relevant subjects in a new form of educational preparation for the inclusion of specially talented children, and the adequacy of its introduction to the market, through the analysis of demographic development at selected locations. The research in this area is very underdeveloped, because the focus is shifted towards the other end of the spectrum, and that is why we would like to draw attention to this problem via our article. In the introduction, the paper deals with the theoretical definition of social inclusion of gifted children and social entrepreneurship and its conditions in the Slovak Republic. In a separate chapter, the paper describes the methodology, data collection procedure, and sources and methods used, such as abstraction, comparison, and basic statistical and mathematical methods. Then exponential smoothing was used for prediction. We analysed through a survey the interest of parents and other relevant subjects, and the data collected was then synthesised. The last chapter presents the results of our work together with its limitations, and recommendations for future research. The whole idea of our preschool facility could be summarised in four words based on our results, namely, adequate, necessary, desirable and original. The paper serves to clarify and support the solution of our chosen research problem: education and the inclusion of above-average gifted children through social entrepreneurship.

Atliekant tyrimą, siekiama, išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių 1995–2014 m. laikotarpio skydo duomenimis. Pirmoje straipsnio dalyje aptarti pajamų nelygybės reiškinio turinys, samprata, apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorijos. Antroje straipsnio dalyje sukurti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime naudojami kintamieji. Trečioje straipsnio dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui skirtingais transmisijos kanalais: taupymo, socialinių politinių neramumų. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą šalių grupėse, kurios pasižymėjo aukštesniu pajamų nelygybės ir šalies išsivystymo lygiu. Kitose šalių grupėse pajamų nelygybė lėtino ekonomikos augimą.