Klaipėdos universitetas

This study examined the relationship between graduate students’ attitudes towards online learning and their social anxiety levels. Our

Finansinė neištikimybė tapatinama su nuslėptu finansiniu elgesiu, kurį apima įvairaus pobūdžio veiksniai: nuslėptos išlaidos, melagingos jų sumos bei slepiami pinigai. Finansinės neištikimybės priežastys dažniausia siejamos su konfliktų vengimu, gėdos dėl finansinio poelgio ir asmens finansinės elgsenos įpročiais. Auganti finansinė neištikimybė ir skolinimosi tempai skatina atlikti šių reiškinių tarpusavio ryšio vertinimo tyrimus, tad šio tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto gyventojų finansinės neištikimybės ir skolinimosi įpročių tarpusavio ryšį. Nustatyta, kad finansinė neištikimybė labiausiai paplitusi tarp jaunesnio amžiaus Klaipėdos miesto gyventojų, nors jaunimo požiūris į finansų valdymą atsakingesnis. Dažniausia slepiama: asmeninės pramogos, avalynės ir aprangos įsigijimas, tabako ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Nustatyta, kad klaipėdiečių finansinė neištikimybė priklauso nuo skolinimosi dažnumo: finansiškai neištikimi gyventojai skolinasi iki vieno karto per metus, tuo tarpu finansiškai ištikimi asmenys yra linkę skolintis rečiau. Tyrimas atskleidė, kad finansinė neištikimybė nepriklauso nuo pajamų ir gyventojų išsilavinimo, tad galima daryti prielaidą, jog finansiškai neištikimi klaipėdiečiai skolinasi, siekdami trumpalaikės naudos.

The social impact of the EU’s climate policies is usually analysed putting the focus on climate neutrality goals, and not on citizens’ well-being. The affordability of energy and energy efficiency is rarely analysed through both running costs and investment costs. Unfortunately, when implemented, climate policies meet limitations from a number of social factors, including poverty and inequality, the share of disposable income spent on energy expenditure, and low incomes. They impact the population’s investment ability, and undermine the country’s capacity to overcome climate change challenges. In Bulgaria, there is no in-depth analysis of the overall economic and social impact of climate policies, despite the presence of separate studies partly examining some aspect or specific climate instrument. This article uses theoretical and secondary statistical methods and data to provide an analytical framework for such an analysis, and offers an identification of the social risks and a systematisation of the social factors impacting the management of climate policies set out in the National Energy and Climate Plan: a reduction of greenhouse gas emissions, an increase in energy efficiency, and an increase in the share of renewable energy sources in consumption.

Namų ūkių finansiniai sprendimai priklauso nuo ekonominio ciklo fazės. Atlikti tyrimai atskleidė, kad visame pasaulyje dėl įvairių su pandemija susijusių apribojimų, pasikeitė namų ūkių apsipirkimo įpročiai, daugiau domėtasi finansų ir akcijų rinkų pokyčiais, sumažėjo paslaugų vartojimas. Ribojimai turės įtakos ir namų ūkių finansiniam stabilumui. Siekta išanalizuoti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono namų ūkių finansinių įpročių pokyčius COVID-19 karantino laikotarpiu. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, lėmę namų ūkių finansinių įpročių pokyčius, apibendrinami atliktos apklausos duomenys, siekiant nustatyti, kaip pasikeitė Klaipėdos miesto ir rajono namų ūkių finansiniai įpročiai paskelbus karantiną.

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika.