Klaipėdos universitetas

Dinamišką ir kompleksišką aplinkos turinį gali atliepti socialiai versli organizacija. Socialinis verslumas pirmiausia skatina pokyčius pačioje organizacijoje, prisiimant atsakomybę už darnų vystymą ir diegiant inovacijas, o organizacijos socialinė veikla daro poveikį bendruomenėms, regionams ir globaliai. Šioje studijoje pateikiama susisteminta informacija, atskleidžiamas tarpusavyje susijusių organizacijos socialinio verslumo, socialinės atsakomybės, darnaus vystymo, organizacijos pilietiškumo konceptų ryšys. Apibendrinant nagrinėjamus konceptus, suformuotas organizacijos socialinio verslumo ir darnios plėtros proceso modelis, išskirtos trys organizacijos verslo modelio brandos perspektyvos, susiejant kuriamą socialinę vertę ir organizacijos taikomas socialinės atsakomybės priemones, jų poveikio trukmę ir vietą. Į modelį integruota organizacijos pilietiškumo dimensija, pabrėžiant jos svarbą darnaus vystymo darbotvarkėje.

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika.

Social entrepreneurship is an important component of the European social market economy that is based on the principles of solidarity and responsibility and the priorities regarding the individual and social goals; it promotes social responsibility and social inclusion. However, in practice, social enterprises face various problems that negatively affect their competitiveness. The present research has set an aim to examine the competitiveness of social entrepreneurship in Latvia. To achieve the aim, a case study was carried out to identify the factors affecting the competitiveness of social entrepreneurship and its competitive advantages and disadvantages in comparison with conventional enterprises. The research found that the key competitive advantages of social entrepreneurship were the story told by social enterprises and their employee motivation, while the negative effects regarding competitiveness were as follows: the lack of government support for social entrepreneurship, insufficient information in society about social entrepreneurship and the social value created by it, as well as various other factors in the internal environment of an enterprise.