Klaipėdos universitetas

Financial disturbances can be costly. In particular, systemic events in financial markets, such as banking crises, often affect the whole society in a deeply traumatising way. Consequently, it is important to anticipate risks of such adverse development so as to try to prevent that kind of disaster and ensure financial stability. Author of this paper analyses fragility of financial system of Latvia to the fluctuations in global economy and changes in direction of international capital flows by creating complex financial system stability index. Results have proven that dynamics of every developed sub-index show unique economic processes defining Latvian financial system’s stability. Secondly, sub-indices analysis allows to determine that Latvian financial vulnerability began to worsen in 2005, however, Latvian financial stability downward movement started in 2002, that in its turn shows the necessity for Latvian economic policy makers to get more actively involved in preventing growing risks of economy. Latvian financial system stability index established in this working paper and its accompanying methodology can be further used in follow-up research and Latvian financial stability index improvement.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominį augimą ir jo tvarumą. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Pristatomas apibendrintas ekonominis logistinis augimo modelis. Straipsnyje parodoma, kad iki šiol egzistuoja nepakankamai ištirtas didėjančio produktyvumo fenomenas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atskleidžiama procentų įtaka rinkos virsmui ir besivystančios sistemos augimui. Tyrimo tikslas – remiantis bendraisiais procentais atskleisti ir pagrįsti klasikinės bei keinsistinės ekonominių teorijų suderinamumą. Atliktas tyrimas rodo, kad įmanoma suderinti klasikinės ir keinsistinės teorijų prieštaras. Parodoma, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti įvairių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Būtent rinkos virsmas leidžia pagrįsti klasikinės ir keinsistinės teorijų suderinamumo galimybę.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į austrų ekonomikos mokyklos verslo ciklų teoriją. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Bendrai pristatoma pati austrų verslo ciklo teorija. Straipsnyje parodoma, kad egzistuoja iki šiol nepakankamai ištirtas austrų verslo ciklo papildymo aspektas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atliktas tyrimas rodo, kad atsiskleidė nauji austrų verslo ciklų teorijos analizės, orientuojantis į bendruosius procentus, aspektai, leidę geriau suprasti verslo ciklų fenomeną, ypač empiriškai paaiškinti finansinius burbulus.

Tyrimu siekiama, remiantis bendrųjų palūkanų teorija ir rinkos transformacijos principu, iš naujo paaiškinti vertės paradoksą, patikslinant jo pasireiškimo ribas. Atliktas tyrimas atskleidė, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti kelių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Prisotinimu paremtų rinkų egzistavimas leidžia pagrįsti ir pateikti naują vertės paradokso paaiškinimą. Maržinalistai, atrodytų, išsprendė šį klasikinių ekonomistų vertės paradoksą, taikydami mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį. Tačiau jis nėra universalus. Straipsnyje parodoma, kad mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis taikytinas tik laisvosioms rinkoms (kur paklausa yra mažesnė už pasiūlą), tuo tarpu deficitinėms rinkoms (kur paklausa yra didesnė už pasiūlą) jis netinka. Retos prekės paprastai yra deficitinės, dažnai – ir vienetinės. Ribinių teorijų pritaikyti vienetiniams objektams nėra galimybės. Retoms prekėms taikytina finansinio burbulo teorija, paremta didėjančio pelningumo fenomeno egzistavimu. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, ekonominė logistinė analizė ir sintezė.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas.

Export Credit Agencies (ECAs) have played an important role in cushioning the downturn in cross border trade during the current economic and financial crisis. This article discusses the role of ECAs in facilitating cross border trade to emerging markets as well as the economic rationale for the existence of such agencies. It also demonstrates how selected risk mitigation instruments of ECAs, namely: (i) buyer credit guarantee, (ii) supplier credit guarantees and (iii) export loans have been applied in practice. Finally cases are presented that highlight how companies have used the service of ECAs, for example, to obtain better terms, including longer term loans and/or lower interest rates.