The article discusses the concept of work motivation by identification it’s level for getting more clear view about the possibilities to improve business performance. The article presents the sociological research methodology focused on longitudinal monitoring of work motivation level by three specific indicators performed in the Institute of the Social Technologies at Samara State University (Russian Federation), which is common to the harmonized EU Program of Business and Consumer Surveys of European Commission for monitoring the socio-labour issues. The level of work motivation has been determined on a base of the authors’ monitoring descriptive and inferential statistic data. The measurement of commitment, involvement and inclusion has been applied to focus groups at industrial and non-industrial organizations during the period 2005–2014. The highlighted results have been identified by longitudinal monitoring and displayed for identification the levels of work motivation at industrial and non-industrial organizations. Finally, the comprehensive analysis has been applied for generalization of main theoretical and empirical explanations and induction of conclusions.
Straipsnyje apžvelgiamas jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungos valstybėse, jaunimo užimtumas ir nedarbas Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje bei Klaipėdos mieste. Aptariami jaunimo apklausos rezultatai, kurie suskirstyti į kategorijas, subkategorijas ir teiginius, žyminčius Klaipėdos jaunimo patirtis ieškant darbo. Nustatyta, kad ieškantiesiems darbo dažnai būna sudėtinga suderinti darbo ir studijų grafikus. Darbdaviai pageidauja jaunų darbuotojų su darbo patirtimi. Jie iš esmės nekreipia dėmesio į jaunimo išsimokslinimą, svarbu nurodyti, kokią aukštąją mokyklą ieškantysis darbo yra baigęs. Neutraliai vertina jaunų asmenų diplomus ir jų priedėlius. Remiantis apklausos rezultatais, išskirtos patraukliausios jaunimo įsidarbinimo įmonės, nustatytas šių įmonių erdvinis pasiskirstymas Klaipėdoje.
Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.