Straipsnyje nagrinėjamos vietos turizmo galimybės. Kadangi visame pasaulyje prognozuojamas turizmo srautų augimas, šalims svarbu pritraukti kuo daugiau vietos ir užsienio šalių turistų. Tad turizmo organizatoriams, siekiant išskirtinumo, reikia ieškoti unikalių aspektų vietos turizmo rinkodaros komunikacijos požiūriu. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti, kaip socialinės medijų formos funkcionuoja renkantis vietos turizmo organizatorių keliones. Nustatyta, kad socialinės medijos laikomos vienos perspektyviausių ir labiausiai naudojamų pasaulyje rinkodaros priemonių vietos turizmo plėtrai. Nors įvairūs socialinių medijų rinkodaros aspektai turizme sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio, dažniau įtraukiami ir į Lietuvos turizmo rinkodaros strategijas, tačiau nėra išsamesnių teorinių ir pirminių jų naudojimo tikslingumo tyrimų, netirtas ir ryšys su vietos kelionės tikslu. Straipsnyje pastebima, kad vis sudėtingiau socialines medijas atsirinkti. Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinio modeliavimo metodas. Identifikuotos įtaigiausios Lietuvos keliautojams socialinių medijų formos, kurios ateityje iš vietos turizmo organizatorių pareikalaus ne tik efektyviai veikiančių rinkodaros priemonių, bet ir jose pateikiamo įdomaus, netradiciniais sprendimais paremto keliones pristatančio informacijos turinio.
Straipsnyje aptariami tamsiojo ir darniojo turizmo aspektai, atskleidžiamos tamsiojo turizmo lankytojų patirtys darniojo turizmo kontekste. Pristatomas tyrimas, kurį atliekant analizuotos Šaltojo karo muziejaus, kuris įsikūręs Žemaitijos nacionaliniame parke, lankytojų patirtys. Tyrimo duomenų analizei pasirinkta teminė analizė, kuri yra lanksti, neribojama konkrečių teorijų ar sistemų. Temine analize siekta atskleisti Žemaitijos nacionalinio parko Šaltojo karo muziejaus lankytojų patirtis, analizuojant „TripAdvisor“ lankytojų atsiliepimus apie Žemaitijos nacionalinio parko ir Šaltojo karo muziejaus lankymo patirtis. Teminė analizė padėjo atskleisti dvylika temų, susietų į tris temines grupes, pavadintas „Tarp erdvės ir unikalumo“, „Tarp istorijos ir patirties“, „Tarp tamsiojo ir darniojo turizmo“. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ateityje plėtojant Žemaitijos nacionalinio parko Šaltojo karo ekspoziciją pravartu atkreipti dėmesį į unikalias lankytojų patirtis, Žemaitijos nacionalinio parko vystymą kreipiančias glaudesnės tamsiojo ir darniojo turizmo sąveikos link.
The subject of the research is the entrepreneurial potential of young people in the development of rural green tourism in Ukraine. Studies of trends in the rural labour market in terms of modernisation of the agrarian sector and the impact of world trends in transforming the role of rural territories have been taken into account. The development of entrepreneurship in the agricultural and industrial complex, including rural tourism, is one way of solving the youth employment problem. In the study, the authors rely on an assessment of the potential of rural green tourism in Ukraine, which is significant. The main directions of youth entrepreneurship in rural green tourism are identified. The article focuses on promoting the realisation of the potential of youth in rural green tourism businesses. Specific examples show features of labour motivation and highlight opportunities for its increase in entrepreneurship in rural green tourism. It is proposed to create conditions for the activation of youth entrepreneurship in rural green tourism. The authors come to the conclusion that modern youth, as a specific socio-demographic group, are a reserve for the multiplication of the labour force in the agricultural sector, and are a strategic resource for the development of rural areas through entrepreneurship in various fields, including rural green tourism.
Šiame straipsnyje tiriama Lietuvos turizmo sektoriaus struktūra, jos teritoriniai skirtumai, šių skirtumų kaita laike ir erdvėje. Sudarytaturizmo struktūrų (paslaugų) duomenų bazė, remiantis įvairiais 2006 ir 2010 m. statistiniais šaltiniais. Tyrimui atlikti taikytiekonominės geografijos tyrimo metodai. Nustatyta turizmo pagrindinio ir gretutinio sektorių struktūra ir teritoriniai skirtumai, turizmopaslaugų teritorinis pasiskirstymas regioniniame (apskričių) ir vietiniame (savivaldybių) lygmenyje. Taikyta Webb’o modeliomodifikacija, pagal kurią išskirti plėtros kriterijai.
This article analyses the Maritime Sector economic grow impact to Lithuania’s economy from a Cluster perspective. The potential competitive Maritime industry Cluster in Lithuania is on interest because Lithuanian Maritime Sector is expanding its connections to the whole European region, going beyond the boundaries of anyone industry sector, is supported by EU Strategic documents, but the steps towards clustering still are tentative and negligible. Assessing the Maritime sector impact on Lithuania's economy, the total economic impact (direct and indirect) was calculated by using the following indicators: number of Employees, Turnover and Value Added at Production Cost (VAPC). The period for the evaluation of the statistical givens trends has been chosen for 5 years, according to Official 2007 – 2011 period statistical givens, provided by Department of Statistics.