Klaipėdos universitetas

Socialinės medijos – sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje. Socialinės medijos tenkina individų socialinio ryšio, savivertės diagnostikos ir savirealizacijos poreikius, kurie neatsiejami nuo tapsmo visuomenės nariu, t. y. nuo individo socializacijos proceso. Šiuolaikiniame technologijų amžiuje individo naujas patirties lygmuo siejamas su virtualiai realistine patirtimi, tampant virtualiai realistinės visuomenės nariu. Socialinių medijų pozicija socializacijos tarpsnių kontekste apima pirminės ir antrinės socializacijos periodus. Socialinių medijų poveikis individų socializacijos procese integruojasi su pagrindinių socializacijos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) funkcijomis ir įtakomis. Socialinių medijų funkcijos individo socializacijos procese siejamos su komunikaciniais pažintiniais ir socialiniais kūrybiniais individo gebėjimais bei įgūdžiais. Socialinės medijos individų socializacijos procesus gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai.

The article focuses on the issue of the leadership competence of the heads of progymnasiums as a factor in making schools more effective. Progymnasium is part of the Lithuanian system, an institution of general education (Forms 1 to 8), an intermediate link between an elementary school and gymnasium, which differs from basic school in higher quality of activity, the created added value, and pupils’ learning achievements. Quantitative research was conducted with the participation of 193 progymnasium teachers. The research revealed that the leadership competence of the heads of progymnasiums significantly contributed to making schools more effective in terms of participation in projects, favourable conditions for teacher initiatives, participation of community members in the self-evaluation process, creating conditions for teacher professional development, supporting and promoting initiatives, initiating the process of progress and achievement assessment, ensuring the coherence of the mission, vision, and values of the educational institution, the involvement of parents /guardians/ caregivers, promotion of communication and collaboration between community members, and the maintenance of sustainable relations with social partners. The obtained research findings are to be considered as relevant for seeking active expression of leadership of the school authorities and teachers and making progymnasiums more effective.

The subject of this study is leadership styles in educational establishments. Our tasks were as follows: to analyse leadership styles and to carry out an expert study aiming at the evaluation of leadership styles in educational establishments. The methods of investigation consisted in the analysis of scientific literature, systemisation, application of the principles of logical analysis and synthesis, generalisation, induction and deduction.

The subject of this study is to present the process of implementing the concept of e-citizen in Poland in the perspective of industry 4.0. In the global world, a significant part of public administration, including local government administration, aims to increase activity using Information and Communication Technology. This process allows introducing more efficient functioning of public administration, especially in the scope of providing services to the citizen. Changes in the functioning of public administration are forced by changes in ICT, in particular by those resulting from the current implementation of the concept of industry 4.0. The result of the research was a description not only the legal bases or development policies of public e-administration, but first and foremost to indicate its practical implementation effects. As part of the practical effects, the study will present examples of the effects of e-administration implementation in the Otwock County. In particular, the attention will be paid to the implementation of elements of computerization of administration by the local authorities, and how it affects local sustainable development.

The presence of imbalances and asymmetries of the rural development form the need of harmonious development directions of the village that led to the choice of a researched topic. The aim of this work is to find and study areas and mechanisms for the orderly development of rural areas based on the principles of formation food and economic security, organic farming, and waste-free life and bio-adequate approaches in growing up and education. The study covers the period from 1991 to 2014. Evaluation of the results was based on sociometric and statistical methods. Theoretical and methodological basis of research was grounded on system-synergetic approach to the study and modelling of socio-economic processes. It was formed a model of dynamic ecological social and economic settlement system capable of self-sufficiency. Specificity of the organization and functioning of the environmental settlements in terms of global challenges was identified.

Vartotojų komunikacijos procesas socialiniame feisbuko tinkle gali būti apibūdinamas kaip socialinė percepcija (socialinis suvokimas, pažinimas), esant abipusiam ryšiui, kai tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas atlieka vienas kito vaidmenis – keičiasi informacija. Vartotojų komunikacija feisbuke daro socialinę įtaką: bendraujant su kitais veikiamas elgesys, kuris pagrįstas orientaciniais modeliais. Lietuvoje feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas, kurį renkasi 97 proc. socialinių tinklų vartotojų. Vartotojų komunikacijos feisbuko socialiniame tinkle percepcija gali būti įvairių formų, jos priklauso nuo gaunamos ir naudojamos informacijos interpretavimo, įprasminimo, vartotojo asmenybės, asmeninio požiūrio ir informacinių poreikių. Socialinis feisbuko tinklas vartotojams yra reikšminga socialinio bendravimo priemonė ir svarbus informacijos šaltinis bei pramogų paieškos erdvė. Jo vartotojų asmeniniai informaciniai poreikiai, individualūs komunikaciniai tikslai ir orientaciniai modeliai lemia komunikacijos percepciją. Jeigu vartotojų informaciniai poreikiai susiję su neigiamo pobūdžio informacija, jie labiau linkę į neigiamas emocijas ir jų percepcija apie socialinį feisbuko tinklą taip pat turės neigiamą foną ir atvirkščiai.

Human resource management uses social networks to identify new employees. This research investigates if people use social networks to identify employment opportunities and how they improve their networks to get easier and quicker access to information and resources. Researchers worldwide devote their attention to different aspects of identification of new employees via social networks. The authors of the paper have done empirical research based on an online survey with 298 respondents, and the data obtained from the survey has been analysed using various statistical tools. The number of suitable candidates for employment is decreasing and companies need knowledge about the employment seeking process to have an effective and efficient recruiting strategy. This paper studies the information channel on employment possibilities, i.e. social network, and how individuals develop and improve their networks for the employment seeking process. Moreover, the authors analyse how people use social networks in the employment seeking process compared with other channels on possible employment opportunities.

Society and communities with a possibility to exploit information resources, participate in cultural activities, acquire knowledge, it encourages life-long learning, etc. The activity of the library network encompasses all the regions of the country, including the most remote locations and persons that face difficulties in obtaining information and enjoying cultural services by other means; therefore, discourse on the roles and functions of the library network as well as its activities in the regional infrastructure of culture and information is needed.

Sveikatos priežiūros įstaigos (SPĮ) yra ganėtinai uždaros, kompleksinės įstaigos. Čia komunikaciniai ryšiai tarp nutolusių skyrių, įvairių profesijų atstovų ir hierarchinių grandžių yra sudėtingi, kyla konfliktų, nesusikalbama, iškraipoma informacija. Nesprendžiamų vidinės komunikacijos barjerų pasekmės – ne tik kilusi įtampa tarp darbuotojų, darbo kokybės prastėjimas, bet nukenčia ir įstaigos reputacija, galima neatitaisoma žala paciento sveikatai. Siekiant veiksmingos komunikacijos, reikia tam tikrų įgūdžių, abipusio supratimo, pagarbos tiek iš organizacijos vadovų, tiek iš darbuotojų. Straipsnyje analizuojamos SPĮ vidinės komunikacijos barjerų atsiradimo priežastys bei jų šalinimo būdai. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad analizuojama SPĮ neturi vidinės komunikacijos strategijos, vidinė komunikacija nepakankamai kontroliuojama, yra fragmentiška. Personalas susiduria su organizacijos struktūros, fizinio, psichologinio ir technologinio pobūdžio vidinės komunikacijos barjerais. Siekiant juos eliminuoti, pateikiama rekomendacijų, kaip gerinti SPĮ vidinę komunikaciją.

Organizacijos didelį dėmesį skiria išorinei komunikacijai su klientais, visuomene, suinteresuotomis grupėmis. Tuo tarpu vidinė komunikacija reikšmingai mažiau akcentuojama. Vis dėlto ją būtina analizuoti ir vertinti kiekvienoje organizacijoje, nes vidinė komunikacija užtikrina sklandžią veiklą, darnius darbuotojų ir vadovybės santykius. Straipsnyje keliamas tikslas: nustačius logistinės įmonės vidinės komunikacijos poreikį, pateikti tobulinimo kryptis. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad vidinė komunikacija įmonėje atlieka reikšmingą vaidmenį. Darbuotojams svarbu tiksliai žinoti savo darbus, turėti galimybę pasitikslinti informaciją, laisvai išsakyti savo nuomonę, išreikšti nepasitenkinimą, pateikti pasiūlymų, idėjų. Daugumai apklaustųjų informacijos netrūksta nei iš vadovų, nei iš administracijos. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi apklaustieji laiku ir ne visą reikiamą informaciją gauna tiesiogiai. Siekiant gerinti logistinės įmonės vidinę komunikaciją aptartos tobulinimo galimybės.