Klaipėdos universitetas

Straipsnyje analizuojama komercinių bankų veikla, aptariamos jų bankų rūšys, apžvelgiamos operacijos ir funkcijos. Pateikiama Lietuvos komercinių bankų klientų nuomonės tyrimo metodika, formuluojama tyrimo problema, tikslai, aprašomas tyrimo metodas, pagrindžiamas jo pasirinkimas, atliekamas tyrimas, leidžiantis įvertinti Lietuvos komercinių bankų klientų poreikių patenkinimą bei nustatyti veiksnius, kurie daro didžiausią įtaką komercinio banko pasirinkimui. Vertinama, kaip per dešimtmetį pasikeitė Lietuvos komercinių bankų klientų poreikių tenkinimas, veiksniai, darantys didžiausią įtaką banko pasirinkimui. Kintant ekonominei aplinkai, kinta ir vartotojų teikiamos pirmenybės bei poreikiai. Remiantis šiais pokyčiais vertėjo ištirti Lietuvos komercinių bankų klientų elgseną renkantis vieną ar kitą komercinį banką jų poreikiams tenkinti. Atliktas tyrimas gali būti naudingas Lietuvos komerciniams bankams sprendžiant problemą, kokius esminius kriterijus jie turi išryškinti bei ką turi tobulinti siekiant klientų patenkinimo ir lojalumo.

Intensive international activity of banks caused by fairly recently lifted financial restrictions in many countries has been a subject of great scientific interest ever since. The article describes various short-term consequences of foreign bank penetration in the financial markets of some of the regions of the world. The authors pay specific attention to the reasons and modes of foreign bank entry in emerging market and transition market economies as well as to the differences in the impact of such entry on the stability and efficiency of financial systems and economies of the countries of Asia, Latin America, Central and Eastern Europe and Russia. Research methods: systemic, comparative and logical analysis.

In recent years many countries have experienced stagnation or even decline in the amount of mortgage credits granted to households. The credit-granting process has become significantly complicated, less transparent and excessively time consuming. This study seeks to define the improvement opportunities for credit granting through creation of a simple, transparent and accountable framework of decision-making process. To achieve this purpose the authors used qualitative method – structured interview and graphical tools – decision tree. The developed framework makes it possible to identify areas of the credit granting that might have potential for considerable improvements. The empirical results of the study indicate that decision-making process in credit granting has considerable potential for improvements. The developed framework is supposed to help commercial banks to improve the quality and efficiency of the decision-making process in the credit granting and reduce cost of credit granting process. This is possible to achieve by cutting down the duration time of alternative solutions with negative outcome – credit denial. This research introduces a valuable framework of transparent and accountable model of decision-making process in the credit granting. The authors have found that the introduced framework is suitable not only for commercial banks but also for a wide range of organizations having similar complicated and multiple staged decision-making processes.

Nuo 2017 metų įsigaliojus ES Direktyvai 2014/95/EU, kai kurioms ES įmonėms socialinės atsakomybės atskleidimas tapo privalomas, tad aktualu ištirti, kaip įmonės, taip pat ir bankai, laikosi šio reguliavimo ir nuo ko jis priklauso. Straipsnio tikslas – ištirti privalomo Lietuvos bankų socialinės atsakomybės atskleidimo 2015–2019 metais lygį ir veiksnius. Taikyta atliktų empirinių tyrimų apžvalga, palyginamoji analizė, tyrimui atlikti – statistinė analizė, koreliacija, regresija. Sukūrus socialinės atskaitomybės atskleidimo indeksą, atlikta penkių didžiausių Lietuvos bankų socialinės atsakomybės ataskaitų turinio analizė. Bankai 2015–2016 metais savanoriškai atskleidė socialinę atsakomybę, tačiau nuo 2017 metų kai kuriuose bankuose atskleidimas buvo nepakankamas. Bankai pateikė daugiau informacijos bendromis, o ne konkretaus bankų sektoriaus temomis. Hipotezės dėl banko turto ir ataskaitų puslapių skaičiaus poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui pasitvirtino, tuo tarpu hipotezės dėl banko pelningumo ir kapitalo pakankamumo santykio poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui nepasitvirtino.