Klaipėdos universitetas

The problem of leadership by progymnasium teachers in organising the educational process is analysed in this article. In Lithuania, a progymnasium is an educational institution providing a general education (forms 1 to 8) functioning as an intermediate link between an elementary school and a gymnasium. Quantitative research was conducted with the participation of 120 progymnasium teachers. The assessment of teacher leadership in organising the educational process was based on an SLII situational leadership model (Blanchard, 1985). The research revealed that in organising the educational process, teachers apply different leadership strategies: they provide gifted pupils with the possibility to take responsibility for carrying out a task; they praise and encourage pupils to express their opinions; they carry out tasks without direction; they allow pupils to make their own decisions on how a task will be carried out; they provide feedback, etc. In the organisation of the educational process, teachers tend to apply coaching, supporting and delegating styles of situational leadership. In order to organise the educational process more effectively, the examples of teachers-leaders in creating common educational scenarios and trying out innovative methods, mentoring couples, group supervision, and the creation of learning organisation at progymnasium, could be helpful.

Straipsnyje nagrinėjama priešmokyklinio ugdymo mokytojo lyderystės raiškos problema. Pristatomi interviu su įstaigų, teikiančių priešmokyklinį

The article focuses on the issue of the leadership competence of the heads of progymnasiums as a factor in making schools more effective. Progymnasium is part of the Lithuanian system, an institution of general education (Forms 1 to 8), an intermediate link between an elementary school and gymnasium, which differs from basic school in higher quality of activity, the created added value, and pupils’ learning achievements. Quantitative research was conducted with the participation of 193 progymnasium teachers. The research revealed that the leadership competence of the heads of progymnasiums significantly contributed to making schools more effective in terms of participation in projects, favourable conditions for teacher initiatives, participation of community members in the self-evaluation process, creating conditions for teacher professional development, supporting and promoting initiatives, initiating the process of progress and achievement assessment, ensuring the coherence of the mission, vision, and values of the educational institution, the involvement of parents /guardians/ caregivers, promotion of communication and collaboration between community members, and the maintenance of sustainable relations with social partners. The obtained research findings are to be considered as relevant for seeking active expression of leadership of the school authorities and teachers and making progymnasiums more effective.

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

Straipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimoproblema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių,ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių.Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jųįgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyjepristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas.

The article focuses on the issue of the education of returned emigré pupils. A progymnasium is part of the Lithuanian system, a general education institution (grades 1 to 8), an intermediate link between primary school and a gymnasium, which differs from basic schools in the higher quality of the activities and the created added value. A quantitative study was conducted: 106 progymnasium teachers working with returned emigré pupils took part. The research revealed that individual plans were made for returned emigré pupils in progymnasiums, and school education specialists (psychologists, social pedagogues, etc) assisted them during the adaptation period. For the teachers working with returned emigré pupils, the competences of recognising their diverse abilities and the management of (information) technology were especially important. Additional formal (Lithuanian language and literature, mathematics) and informal activities, the development of the digitalised content of education, cooperation, and the dissemination of best practices created the preconditions for the streamlining of the education of returned emigré pupils in progymnasiums.