The paper examines managerial competencies that support data-driven decision-making in a community football club. The study addresses the problem of which specific managerial competencies enable club leaders to use diverse data sources effectively when making strategic, operational and sport-related decisions in a non-profit, community-based context, focusing on the case of the Neptūnas Football Club in Klaipėda, Lithuania. The research object consists of managerial competencies related to data-driven decision-making, while the aim is to justify and present a coherent set of competencies relevant to similar sports organisations. The study applies literature and document analysis, content analysis of public club reports, and semi-structured interviews with six key stakeholders, followed by qualitative content analysis to identify decision-making domains, data use practices and competency requirements. The findings reveal three main decision-making areas, a wide range of data types and analytical tools used in practice, and a multidimensional set of strategic, analytical, leadership, interpersonal, personal-ethical and digital competencies linked to data-driven decision-making. The proposed competency set can serve as a practical reference for community and non-profit sports clubs seeking to strengthen data-driven decision-making and to align technological, organisational and human factors.
Straipsnyje pateikti veiksniai, įgalinantys organizacijų tinklą efektyviaiveikti, jų sąveikos rezultatas yra pridėtinės vertės kūrimas. Nustatyta, kad tinklasgali būti įvardijamas kaip efektyvus, jei turimas bendras tikslas, sukurta politika,turimi įvairių rūšių ištekliai, kurių reikia veiklai vykdyti, koordinuotaorganizacinė valdymo struktūra, užtikrintas optimalus[1]valdymas ir nuolatinė komunikacija. Straipsnyje parodoma šių veiksnių svarba,užtikrinant organizacijų tinklo veiklos efektyvumą. Pateikta veiksnių,įgalinančių organizacijų tinklą efektyviai veikti, principinė schema.
Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslumo atmosferos problemas Lietuvoje. Steigiant „startuolius“ susiduriama su veiksniais, kurie susiję tarpusavyje ir lemia verslo aplinkos pokyčius. Sudarytas adaptyvumo modelis gali sistemiškai padėti „startuolių“ steigėjams geriau suprasti verslumo aplinką, įvertinus verslumo atmosferos veiksnius, ir greičiau prisitaikyti prie verslo sąlygų sprendžiant problemas. Atliekant kiekybinį tyrimą 226 respondentai („startuolių“ steigėjai) įvertino verslumo atmosferos veiksnius, kurie daro įtaką „startuolių“ steigimui Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės „startuolių“ steigimo problemos: nepakankamos kreditavimo galimybės steigti „startuolius“; „startuolių“ steigimo regionuose rėmimas nėra prioritetinė Vyriausybės veikla; švietimo ir mokymo įstaigose nesuteikiama pakankamai informacijos apie verslumo svarbą, naujų įmonių ir inovacijų kūrimo galimybes; nepakanka organizacijų, kurios padėtų sėkmingai steigti „startuolius“; nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga; kūrybiškumas ir inovatyvumas dar nėra svarbiausi verslo kultūros bruožai Lietuvoje; kyla problemų ir bendradarbiaujant su viešosiomis organizacijomis bei kitais verslo subjektais. Šioms problemoms spręsti siūlomas adaptyvumo modelis, kurio privalumas – funkcionalumas ir sisteminis požiūris į analizuojamas „startuolių“ steigimo problemas.