Klaipėdos universitetas

The issue of active citizenship is very topical in modern society. Particular attention is paid to the promotion of civic activity by youth and the creation of positive experience. National surveys show increasing engagement among young people in various activities, but they also show that young people are more likely to notice and see the threats posed by active citizenship. Therefore, the article aims to research the attitude of young people towards an assessment of active citizenship in society, the threats and benefits it brings. Qualitative research methods were used to gain a detailed and comprehensive understanding of attitudes: analysis of literature, focus group discussion, and content analysis. In the discussions, informants mentioned most often that citizenship is viewed both positively and negatively (especially in relation to political activity). The study revealed that when discussing the risks of active citizenship, young people mentioned most often the physical threats to the health and life of an active citizen when performing compulsory or voluntary military service. Other possible active citizenship threats indicated were: provoking intolerance and encouraging confrontation between different groups. The discussion also identified the perceived and noticed benefits of active citizenship to young people. Those most frequently mentioned by the informants were: helping groups or professions in difficulty; creating a better environment through basic putting in order and doing one’s duty. Some of the statements by the informants show that examples of active citizenship create a sense of community and tolerance, as well as being ‘contagious’ (setting an example) and encouraging young people to join various organisations.

The article presents the evaluation of organizational culture of SC „Klaipėdos kartonas“. The employees’ attitude towards the importance and influence of OK, values, symbols, history, heroes, traditions and communication is evaluated by questioner created by authors of article. The survey revealed that employees appreciate their OK positively. They are guided by the values of organization in their work. The employees know the values and their impact, the history of organization, and have their heroes-employees. Common traditions are prevalent in organization. The communication in organization is business-like. Statistically important difference was revealed: managers of all levels expressed more agreement for statements about all elements of OK; meanwhile employees without subordinates expressed less agreement or disagreement. It is suggested to involve employees without subordinates in processes of formation and implementation of OK more actively.

Pasaulinė pandemija ir būtinybė imtis atsako veiksmų sukuria palankią terpę korupcijai, silpnina jos prevencijos priemones bei keičia visuomenės

Nacionaliniai statistiniai tyrimai atskleidžia, kad miestų ir rajonų savivaldybės laikomos vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Straipsnyje pristatomi 2016 m. ir 2018 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje atlikto kartotinio tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti gyventojų korupcijos suvokimo ir patirties kaitą, gyventojų požiūrį į savivaldybėje taikomas korupcijos prevencijos priemones. Ištirta, kad gyventojai korupciją suvokia labiau neigiamai ir rečiau susidūrė su įvairiomis korupcinės veiklos formomis. Apklaustųjų nuomone, korupcija labiausiai paplitusi medicinos įstaigose, savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose bei žemėtvarkoje. 2018 m. buvo gerokai mažiau teigusiųjų, kad davė kyšius skirtingiems asmenims: medicinos darbuotojui, pareigūnui, valstybės tarnautojui. Apklaustieji mano, kad veiksmingiausia kovos su korupcija priemonė yra bausmės korupcinę veiklą vykdžiusiems asmenims neišvengiamumas bei korupcijos atvejų viešinimas spaudoje, TV ir kitomis priemonėmis. Vis dėlto daugiau nei pusė apklaustųjų, susidūrę su korupcijos atveju, niekur nieko nepraneštų.

The assessment of citizen service quality is an important indicator of the efficiency of public administration institutions. The assessment provides information enabling constant improvement of mechanisms that provide public services and innovative solutions in the areas of public service delivery and organization; it is very important for individuals with specific needs and for development of society. The article presents analysis of peculiarities and criteria of the citizen services’ assessment in Klaipėda and Vilnius counties’ municipalities. The importance and peculiarities of implementation of the citizen service assessment is indicated in the documentation of the Republic of Lithuania on public management development and in the scientific literature on new public management and quality management. According to the regulating documents, all public institutions must annually accomplish an assessment of the citizens’ requests analysis and service quality analysis and later publish these assessment reports on their websites. The empirical research in Klaipėda and Vilnius counties’ municipalities revealed that eight of 15 municipalities do not implement any assessment of citizen service and do not publish their reports. Yet other municipalities most often evaluate the following indicators: admission waiting time; politeness of the officer; duration of time necessary to receive an answer to the question of application; the reason, question or request of application; applicant’s gender and age.

The article presents a survey on Klaipėda district residents’ attitude towards corruption. It is necessary to evaluate the level of corruption in a particular local area because understanding the incentives for corruption and self-dealing is a precondition for making progress. Citizens’ perceptions are important for local governments where citizens have more direct impact on political representation and service provision in their communities. The research revealed that Klaipėda district residents’ attitude towards corruption is negative and the population is aware of the harm caused by corruption. The respondents rarely face the forms of corruption practices. Most respondents think that excessive bureaucracy and the complexity of the legal framework, which is constantly changing, contribute to prevalence of corruption. Most respondents have given bribes to medical personnel. The respondents assume that the most effective anti-corruption means is the inevitability of punishment, as well as giving publicity to corruption acts. When faced with corruption, residents would turn to law enforcement bodies and use anonymous helpline.

Ištyrus Klaipėdos gyventojų, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi procese nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus apie 42,5 proc. respondentų šioje veikloje nedalyvavo, 19,1 proc. darbdavių ir net 28,1 proc. socialinių partnerių neorganizavo jokių mokymų. Daugiausia klaipėdiečiai dalyvavo psichologijos, savirealizacijos, saviugdos, verslumo, vadybos ir projektų rengimo, kompiuterinio raštingumo, apskaitos ir finansų, sveikatos, sveikatinimo ir sveikos gyvensenos mokymuose. Klaipėdos įmonių ir socialinių organizacijų vadovai nėra labai aktyvūs planuodami savo darbuotojų / narių neformalų mokymą. Respondentai nurodė, kad didžiausia kliūtis mokytis yra lėšų trūkumas. Ištirta, kad pagrindiniai mokymų finansavimo šaltiniai yra asmeninės ir darbdavių lėšos. Trečdalis respondentų nurodė, kad mokymuisi, kuris susijęs su profesija ar asmeniniais interesais, iš viso negali skirti lėšų.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemoje identifikuojamas darbuotojų senėjimas ir jų trūkumas, o į laisvas pareigybes

Organizacijos didelį dėmesį skiria išorinei komunikacijai su klientais, visuomene, suinteresuotomis grupėmis. Tuo tarpu vidinė komunikacija reikšmingai mažiau akcentuojama. Vis dėlto ją būtina analizuoti ir vertinti kiekvienoje organizacijoje, nes vidinė komunikacija užtikrina sklandžią veiklą, darnius darbuotojų ir vadovybės santykius. Straipsnyje keliamas tikslas: nustačius logistinės įmonės vidinės komunikacijos poreikį, pateikti tobulinimo kryptis. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad vidinė komunikacija įmonėje atlieka reikšmingą vaidmenį. Darbuotojams svarbu tiksliai žinoti savo darbus, turėti galimybę pasitikslinti informaciją, laisvai išsakyti savo nuomonę, išreikšti nepasitenkinimą, pateikti pasiūlymų, idėjų. Daugumai apklaustųjų informacijos netrūksta nei iš vadovų, nei iš administracijos. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi apklaustieji laiku ir ne visą reikiamą informaciją gauna tiesiogiai. Siekiant gerinti logistinės įmonės vidinę komunikaciją aptartos tobulinimo galimybės.

Visuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.