Tiltai

Scientific journal Tiltai / Bridges / Brücken published by Klaipėda University (established in 1991) is devoted to the issues of social sciences, and seeking academic dialogue, also to other human and society functioning-related humanities and biomedical sciences, with expand and interpret different social phenomena and current issues from an interdisciplinary perspective. The publications attempts at analysing and solving actual problems of economy, management, demography, social geography, geopolitics, political sciences, history, education, religious, regional planning and land use, other social problems. Science has no borders. Therefore scientific cooperation is one of the most important elements in the progress of world’s community. Scientists from different countries of the world are kindly invited to write for and contribute to the journal.Tiltai / Bridges is the scientifical periodical magazine, which publications, by the decision of Lithuanian Science Council, are recognized as convenient for doctoral dissertations and pedagogical scientific names.

There is presented and shortly evaluated in the article the basic development of public administration in Central and Eastern European countries by indicating the most important stages of modernization in the light of prevailing theoretical paradigms. The authors identify three main stages – traditional public administration, New Public Management and New Public Governance, which are sometimes interrelated or contradicting to each other at the same time. New Public Governance is the most wanted and admired paradigm in Central and Eastern Europe, especially because of its social attractiveness and sensitivity, but it is still lacking more certain methods and tools to be implemented in practice. New Public Management, because of its capitalist entrepreneurship spirit, only partially changed public administration model. It was not an excellent model of reform, that’s why it is possible to point to NPM as socially irresponsible reform of the public sector. At the same time the principles of New Public Governance are orientated not only to the participation of citizens and citizens’ groups, but also to the development of social welfare, social quality, social responsibility and social justice. These are the values, which are most necessary to overcome the side effects of modernization. It is possible to draw a conclusion about this article, that by developing and presenting the more progressive principles and values of NPG, such as openness, transparency, social justice, social quality, absence of corruption and more active non-governmental organisations, Central and Eastern European countries could achieve more stable democratic development, as well as elimination or minimization of the negative impact of New Public Management for various spheres of public sector’s reforms.

Recently, health-related quality of life has become one of the main underlying assumptions for public health practice, especially for gaining insights into highly complex health problems that are mainly determined by social factors. Children’s health is highly determined by social factors, especially those in the family environment. We follow a newly emerging trend to investigate health-related quality of life within a family-centered social system instead of individualistic approach; therefore, we chose KIDSCREEN52 questionnaire. We consider KIDSCREEN52 questionnaire significant for public health practice.

This paper focuses on paid leave policies and parents parental leave choices in Lithuania. Lithuanian paid parental leave system provides one of the longest leaves in Europe, with high replacement rates, but there is a lack of more flexible working arrangements for working parents. For an empirical analysis an administrative data of SODRA (State Social Insurance Fund Board), which includes information of all benefits recipients was used. SODRA data allowed to disclose the gender differences in the parent’s parental leave choices by gender (2011–2018). This period has been chosen because Lithuania in 2011 introduced new paid leave policy regulation, when two parental leave options were offered for parents: 100% of net earnings until the child is 12 months or 70% of net earnings until the child is 12 months, and 40% net earnings until the child is 24 months. The SODRA data had shown that although the share of fathers who take paid parental leave had increased since 2011 but in comparison to women it constituted only about 24% of all f paid parental benefits recipients. Considerably larger part of the fathers is choosing to receive the parental leave benefits the second year while they are eligible to work and benefit is not reduced.

Straipsnyje aptariami du galimi aplinkosaugos ir socialinio darbo sankirtos laukai: žaliojo socialinio darbo konceptas bei aplinkosaugos ir žmogaus teisių sąsajos. Kartu siekiama atverti šią aktualią socialinio darbo erdvę diskusijoms ir tolesniems tyrimams. Analizuojamos žaliojo socialinio darbo ištakos, socialinio darbo profesijos iššūkiai, kylantys prisitaikant prie tvaraus vystymosi siekiančio pasaulio. Konstatuojama, kad socialinio darbo moksle ir praktikoje būtina keisti paradigmą, akcentuojant bendruomenės stiprinimą, kolektyvinę atsakomybę, socialinio ir aplinkosauginio teisingumo sąsajas. Pristatomi du aplinkosauginių žmogaus teisių pagrindimo diskursai: vienas akcentuoja sveiką aplinką, kaip žmogaus teisių įgyvendinimo sąlygą, kitas dėmenis sukeičia vietomis ir žmogaus teises mato kaip aplinkosaugos problemų sprendimo priemonę. Taigi aplinkosaugos idėjų įtraukimas į socialinio darbo veikos erdvę suteiktų profesijai šiuo metu mažai išnaudojamą makrodimensiją, kartu gerokai praplėstų ir įprasmintų profesionalizacijos procesą.

Straipsnyje teoriškai išanalizavus darbuotojų veiksmingą mokymąsi ir jo plėtros galimybes profesionalumo tobulinimo kontekste tiriamas prekybos vadovų požiūris į tai. Empiriškai (prekybos vadovų požiūriu) atskleista ir pagrįsta profesionalumo tobulinimo, veiksmingo mokymosi samprata ir esmė, veiksmingo mokymosi ir profesionalumo tobulinimo strategijos bei būdai, profesionaliai prekybos vadovų veiklai būtinos kompetencijos, profesionalumo tobulinimo galimybės ir kt. Remiantis pagrindinių tyrimo rezultatų analize ir išvadomis, straipsnyje pateikiama siūlymų mažmeninės prekybos įmonės vadovams.

Straipsnyje analizuojamas profesinio mokymo proceso kokybės valdymas. Aptariami teoriniai profesinių mokyklų kokybės valdymo aspektai, pristatomi juridiniai dokumentai, reglamentuojantys kokybės valdymą, ir atlikto tyrimo duomenys. Iš viso atliekant tyrimą apklausti 628 tyrimo dalyviai (240 mokytojų, 340 mokinių ir 48 mokyklų vadovai). Atsitiktiniu atrankos metodu pasirinkta po tris profesinio mokymo mokyklas iš kiekvieno Lietuvos regiono (Marijampolės, Alytaus, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus).

Siekiant užtikrinti sklandų suaugusiųjų mokymosi procesą ir tinkamai juos motyvuoti, pastarąją išlaikant bei užtikrinant teigiamą jos kaitą, andragogui svarbu išmanyti pozityviosios tėvystės mokymo grupių dalyvius motyvuojančius mokytis veiksnius ir priemones, aktuali mokslinė problema, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai motyvuoja suaugusiuosius mokytis ir kokias veiksmingas priemones andragogas turėtų taikyti, siekdamas motyvuoti besimokančiuosius pozityviosios tėvystės mokymo grupėse ir taip palaikyti teigiamą jų mokymosi motyvaciją per visą mokymosi procesą? Straipsnyje siekiama atskleisti ir pagrįsti suaugusiuosius motyvuojančius mokytis veiksnius ir veiksmingas motyvuojančias mokytis priemones pozityviosios tėvystės mokymo grupėse. Atlikto tyrimo aktualumą ir originalumą atskleidžia autorių siekis parodyti, kad motyvuojančių mokytis veiksnių bei priemonių išmanymas gali būti praktiškai naudingas andragogui motyvuojant tėvus mokytis pozityviosios tėvystės mokymo grupėse. Praktiniu požiūriu gauti tyrimo duomenys gali būti reikšmingi siekiant veiksmingai motyvuoti tėvus, išlaikant ir stiprinant jų mokymosi motyvaciją per visą mokymosi procesą. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad suaugusiųjų mokymosi motyvacija turi būti palaikoma ir stiprinama per visą pozityviosios tėvystės mokymo procesą, o jos teigiama kaita priklauso nuo andragogų taikomų priemonių veiksmingumo bei suaugusiuosius motyvuojančių mokytis veiksnių išmanymo. Straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia suaugusiuosius mokytis pozityviosios tėvystės motyvuojančius vidinius ir išorinius veiksnius bei, respondentų požiūriu, veiksmingas juos mokytis motyvuojančias priemones.