Tiltai

Straipsnyje atskleidžiama vaiko sampratų ir vaikystės fenomenų socialinių-kultūrinių prasmių raidos genezė. Tuo pagrindu nagrinėjamas vaikystės fenomenų tyrimų socialinis-edukacinis prasmingumas. Pasitelkiami socialiniai, filosofiniai ir kultūriniai antropologiniai kontekstai, atskleidžiantys, kaip suvokiant vaikystės fenomenų prasmes galima atlikti į vaikystės ir vaiko pasaulį orientuotus kokybinius tyrimus. Plačiau analizuojami vaikų metaforinio mąstymo fenomenologiniai, hermeneutiniai ir psichokognityviniai kontekstai. Atskleidžiama vaiko metaforinio mąstymo fenomenologinių reikšmių genezė: nuo žinių prie prasmių, nuo ugdymo proceso, kuris reiškia „turėti“, prie proceso, kuris reiškia būti su vaiku, pedagogui išliekant tarpininku tarp socialinės realybės pasaulio ir vaiko pasaulio.