Long shafts, known by various sources in Sambia, were not attracting the attention of archaeologists. According to their location, the shafts are divided into: shafts near the extremities of the peninsula, known from archaeological exploration, and shafts in the depth of the land, known only from written sources. It is possible that the shafts were performed not so much by the military as by cult and administrative functions, limiting the extraterritorial nature of the canals and protecting the foreign boats roaming through them from the Prussian tribal territory, the laws of which the merchant-mariners did not obey.
The final phase of the Viking Age in the Prussian material culture was marked by the proliferation of media in the retinue of the Prussians and Curonians bronze and iron products, coated (plated) of silver. By the XIV century from the Prussian nobility extends the custom of wearing “knightly” zones, as the Order’s decorated and traditionally Prussian images. Later burials of Christianized Prussians plated items disappear along with the main array of other burial items.
According to the semasiological aspect the names of Head Domain used by North Samogitians comprise a numerous subgroup of the thematic group of somatonyms, as on the basis of written resources and live spoken samples approximately 300 invariant lexemes of the mentioned semantics have been identified. The onomasiological research of the North Samogitian Head Domain thematic subgroup somatonyms, considering them as the results of the nomination process, i. e. the so called nominathemes, allowed us to establish a diversity of the characteristic nomination types, kinds, modes, and means, alongside with the distinguished dominant elements. Within the nomination system of the researched somatonyms the most productive two motivated nomination kinds have been identified, such as: affixational and semantic. The systematic analysis of the nomination types, modes, and means makes it possible to differentiate particular conceptualized (both cognitive and axiological) features of human body parts, as well as to draw their hierarchical categorization within the traditional (‘naïve’) world conception.
Šiame numeryje aptariamos įvairios humanitarinės temos – baltų kalbų bei tarmių istorija ir nūdiena, kultūros istorijos dalykai ir šiuolaikinio miesto būtis. Daugiausia publikuojama kalbinių darbų. Net keturi straipsniai skirti atskiroms semantinėms leksikos grupėms.
Uostamiesčio ALMA MATER liko ir, tų pačių nedraugų liūdesiui, liks savarankiška aukštąja mokykla. Negana to, šiemet priimti studentai (suformuotos grupės) į visas humanitarinių mokslų studijų programas. Vadinasi, dėstytojai dirbs. Skaitys paskaitas ir rašys mokslo darbus, o tai reiškia, kad ir žurnalas „RES HUMANITARIAE“ gyvuos. Jo gyvybingumą akivaizdžiai rodo ir apimtis. Ne veltui sakoma: „Kol storas suplonės – plonas sudūlės...“
Gruodžio 1-ąją dieną LR Vyriausybė užsimojo neeiliniam žygiui – ėmėsi svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Tikslas paprastas ir aiškus – palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą, kitaip – atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Puiki dovana visai Lietuvai ir jos piliečiams pasitinkant valstybingumo šimtmetį. Projekto sumanytojai galėjo ir nesismulkinti, o kirsti „iš peties“. Kaip tai darė 1864 m. liūdnai pagarsėjęs Michailas Muravjovas bei jo parankinis vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas, įsakydami: 1. Visiems spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams nespausdinti lietuviškų raštų lotyniškomis raidėmis; 2. Visose gubernijose neleisti draudžiamos spaudos įvežti, pardavinėti bei platinti; 3. Draudimą paskelbti visiems spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams, o išspausdintuosius raštus konfiskuoti.
Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.
XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaizduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus.
This article deals with undated and wrongly dated correspondence of Sergei Bortkiewicz. It presents the hypothetical dates of some letters and postcards as the result of previous studies by other scholars. Other incorrect dates have been corrected using postage stamps and the contents of letters. A description of every undated letter allows us to place them among the others. The article discusses controversial hypotheses, and refutes some of them. Several new hypotheses are put forward instead. Dates for three undated letters by Bortkiewicz are suggested for the first time.