Klasikinė logistika akcentuoja produktų judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, daugiausia dėmesio skiriant transportavimui, sandėliavimui ir atsargų valdymui. Krovinių vežėjai siekia teikti transporto paslaugas mažesnėmis sąnaudomis, tuo suinteresuoti ir jų klientai, tačiau galutiniai vartotojai mažai domisi tuo, kaip produktai gabenami, kokios miestuose spūstys, oro tarša, triukšmas. Ypač neigiamai miestų aplinką veikia dabartinis miesto prekių paskirstymo organizavimas. Žalioji logistika bando suderinti veiksmingą transportavimą su aplinką tausojančiomis miesto logistikos sistemomis. Šiame straipsnyje siekiama ištirti žaliosios logistikos svarbą vartotojų požiūriu. Norint atskleisti Lietuvos vartotojų požiūrį mažiau taršios logistikos taikymą transporto įmonėse, atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai menkai suvokia žaliosios logistikos termino esmę, nors beveik visi apklaustieji teigė, kad transporto įmonės privalo prisidėti prie aplinkosaugos problemų mažinimo.
Darnia plėtra siekiama išsaugoti ne tik dabarties žmonijos, bet ir ateities kartų galimybes tenkinti savo poreikius, pagrįstus žmogaus vertybėmis. Siekdamas darnios plėtros, žmogus negali ignoruoti socialinių ir ekonominių aspektų, nes tai tampa jo gerovės pagrindu, kartu saugant gamtą su visais jos ištekliais. Ekologinis švietimas padeda suvokti esamos ekologinės problematikos, pasiekusios kritinį lygį, mastą ir pavojus. Dėl klaidingo požiūrio į ekologinį švietimą daugelis žmonių turi menkai išvystytą poreikį praktiškai spręsti ekologines problemas, nes požiūris į gamtą dažnai yra vartotojiškas. Siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą, reikia žmonių, kurie išmanytų ekologiją, būtų racionaliai mąstantys, gebėtų priimti teisingus, pagrįstus sprendimus. Tai kelia naujus uždavinius švietimo sistemai, kurių sprendimas padės teigiamai keisti socialines ir ekologines sąlygas, politinį ir ideologinį gyvenimą. Švietimas, išryškinantis žmogaus dorybes, prisidedantis prie visuomenės raidos, suteikiantis žinių apie žmogaus savigarbą, charakterį ir socialinę elgseną, tampa akstinu gelbėti pasaulį. Ekologinio švietimo ir ekologinės kultūros potencialo derinys gali ir turi būti pagrindas, ugdant šiuolaikinio žmogaus sąmoningumą ir jo kūrybinę mąstyseną.
Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui problematiką atskleidžiantis tyrimas. Atliktas tyrimas rodo nepakankamą darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui suvokimą šalies ekonominės veiklos valdymo lygmeniu. Siekta ištirti darnumo principų įgyvendinimo ir poveikio veiklos efektyvumui problematikos aspektus. Šiam tikslui pasitelktas kokybinis tyrimas, apklausiant ekspertus, duomenims rinkti nuspręsta taikyti interviu metodą, jie apdoroti kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimas atskleidė, kad darnumo principais pagrįsta veikla akivaizdžiai skatina įmonių veiklos efektyvumą. Darnumo principų įgyvendinimo procesus veikia šie veiksniai: darnus vadovavimas, darnios žinios, tinkami rodikliai, tinkamas valdymo modelis. Parodoma, kad bendras darnumo principų kompleksiškumo poveikis yra veiksmingiausias būdas formuoti ilgalaikius konkurencinio pranašumo pagrindus.
Preventing degradation of the natural environment is a duty that a contemporary society has to fulfil. Global threats include mainly: the greenhouse effect, destruction of the ozone layer, loss of biodiversity, non-sustainable use of resources and reduction of the planet’s capacity for absorption of pollution and waste. Preventing the negative impact of economic processes on the natural environment is one of the priorities of the EU policy. Despite their diversity, EU countries pursue their goals on their way to a green economy. An improvement in the natural environment largely depends on the pro-environmental measures taken by small and medium-sized enterprises. The aim of the study is to present and compare the present state and barriers experienced in implementation of pro-environmental policy in small and medium-sized enterprises in selected countries of Central and Eastern Europe: Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, the Czech Republic and Slovakia.
Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.