Klaipėdos universitetas

Darnaus vystymosi idėjų ir principų taikymas šių dienų plėtros procesuose, be abejo, yra populiari, diskutuotina pastarųjų metųmokslinė tema. Vis dėlto tai nepadeda atskleisti kai kurių darnaus vystymosi tyrimo problemų, nenusako to, kaip darnus vystymasisįvertinamas tam tikruose etapuose ir kaip išskiriami rodikliai, padedantys apskaičiuoti procesą. Šio straipsnio tikslas – pateikti metodologiją,kaip, autoriaus nuomone, būtų galima išskirti rodiklius, kurie tiktų vertinti įvairių procesų darną. Straipsnyje aptariamiįvairių procesų vystymosi veiksniai, aplinkos būklės saugumo kriterijai, apimantys skirtingas sritis.

The author discusses current issues of sustainability rural landscape from the perspective of optimal use of economical, ecological and natural resources management in Poland. Agriculture in Poland is one of the most important sectors from an economic perspective and its importance is greater than in other countries in the EU. Rural landscape is not only a place of agricultural production and farming, but also because of favourable environmental conditions, more common place of living, which would be impossible without an efficient modern infrastructure. Rural landscape in Poland is more and more often treated as ‘carbon parks’ assimilating the carbon dioxide emitted by fuel burning. Farmers are changing their role from food producers into environmental guardians.

Sustainable development has become one of the most discussed issues on national, regional and international levels. Together with policy development, the need to assess the current situation and the achieved progress in sustainability has arisen. In Lithuania integrated evaluations of sustainability are rather rare, therefore this paper aims to apply composite index for Lithuanian regions – counties. Research focuses on four regions of Lithuania: ones with the highest and with the lowest GDP values over the period of 2000–2010. The analysed indicators were normalized calculating T values and recalculating some of indicators to have them in the same direction and applying equal weight basis approach. The results reveal rather different development of selected regions. In all areas analysed (economy, environment, health and social issues) Vilnius County has improved most. Meanwhile situation in Tauragė region has only worsened. Though not only economic issues are important then assessing the development course, regions with higher economic development favour in general and their development is more stable and sustainable.

Klasikinė logistika akcentuoja produktų judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, daugiausia dėmesio skiriant transportavimui, sandėliavimui ir atsargų valdymui. Krovinių vežėjai siekia teikti transporto paslaugas mažesnėmis sąnaudomis, tuo suinteresuoti ir jų klientai, tačiau galutiniai vartotojai mažai domisi tuo, kaip produktai gabenami, kokios miestuose spūstys, oro tarša, triukšmas. Ypač neigiamai miestų aplinką veikia dabartinis miesto prekių paskirstymo organizavimas. Žalioji logistika bando suderinti veiksmingą transportavimą su aplinką tausojančiomis miesto logistikos sistemomis. Šiame straipsnyje siekiama ištirti žaliosios logistikos svarbą vartotojų požiūriu. Norint atskleisti Lietuvos vartotojų požiūrį mažiau taršios logistikos taikymą transporto įmonėse, atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai menkai suvokia žaliosios logistikos termino esmę, nors beveik visi apklaustieji teigė, kad transporto įmonės privalo prisidėti prie aplinkosaugos problemų mažinimo.

Darnia plėtra siekiama išsaugoti ne tik dabarties žmonijos, bet ir ateities kartų galimybes tenkinti savo poreikius, pagrįstus žmogaus vertybėmis. Siekdamas darnios plėtros, žmogus negali ignoruoti socialinių ir ekonominių aspektų, nes tai tampa jo gerovės pagrindu, kartu saugant gamtą su visais jos ištekliais. Ekologinis švietimas padeda suvokti esamos ekologinės problematikos, pasiekusios kritinį lygį, mastą ir pavojus. Dėl klaidingo požiūrio į ekologinį švietimą daugelis žmonių turi menkai išvystytą poreikį praktiškai spręsti ekologines problemas, nes požiūris į gamtą dažnai yra vartotojiškas. Siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą, reikia žmonių, kurie išmanytų ekologiją, būtų racionaliai mąstantys, gebėtų priimti teisingus, pagrįstus sprendimus. Tai kelia naujus uždavinius švietimo sistemai, kurių sprendimas padės teigiamai keisti socialines ir ekologines sąlygas, politinį ir ideologinį gyvenimą. Švietimas, išryškinantis žmogaus dorybes, prisidedantis prie visuomenės raidos, suteikiantis žinių apie žmogaus savigarbą, charakterį ir socialinę elgseną, tampa akstinu gelbėti pasaulį. Ekologinio švietimo ir ekologinės kultūros potencialo derinys gali ir turi būti pagrindas, ugdant šiuolaikinio žmogaus sąmoningumą ir jo kūrybinę mąstyseną.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui problematiką atskleidžiantis tyrimas. Atliktas tyrimas rodo nepakankamą darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui suvokimą šalies ekonominės veiklos valdymo lygmeniu. Siekta ištirti darnumo principų įgyvendinimo ir poveikio veiklos efektyvumui problematikos aspektus. Šiam tikslui pasitelktas kokybinis tyrimas, apklausiant ekspertus, duomenims rinkti nuspręsta taikyti interviu metodą, jie apdoroti kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimas atskleidė, kad darnumo principais pagrįsta veikla akivaizdžiai skatina įmonių veiklos efektyvumą. Darnumo principų įgyvendinimo procesus veikia šie veiksniai: darnus vadovavimas, darnios žinios, tinkami rodikliai, tinkamas valdymo modelis. Parodoma, kad bendras darnumo principų kompleksiškumo poveikis yra veiksmingiausias būdas formuoti ilgalaikius konkurencinio pranašumo pagrindus.

Preventing degradation of the natural environment is a duty that a contemporary society has to fulfil. Global threats include mainly: the greenhouse effect, destruction of the ozone layer, loss of biodiversity, non-sustainable use of resources and reduction of the planet’s capacity for absorption of pollution and waste. Preventing the negative impact of economic processes on the natural environment is one of the priorities of the EU policy. Despite their diversity, EU countries pursue their goals on their way to a green economy. An improvement in the natural environment largely depends on the pro-environmental measures taken by small and medium-sized enterprises. The aim of the study is to present and compare the present state and barriers experienced in implementation of pro-environmental policy in small and medium-sized enterprises in selected countries of Central and Eastern Europe: Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, the Czech Republic and Slovakia.

Šiandien klimato kaita yra didžiausias iššūkis ateities kartoms. CO2 emisija per pastarąjį dešimtmetį dėl miestų plėtros ir gyventojų

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.