Klaipėdos universitetas

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas.

Tyrimo tikslas – sudaryti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingose šalių grupėse. Tyrimo objektas – pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinės literatūros apibendrinimas, palyginimas, statistinių duomenų analizė, grupavimas, panelinių duomenų koreliacinė ir regresinė analizė. Vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui taikomas mažiausių kvadratų metodas. Atliekant ekonometrinę analizę duomenys logaritmuojami, diferencijuojami, apskaičiuojama kintamųjų sąveika. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių paneliniais 1995–2014 m. laikotarpio duomenimis. Nustatyta, kad kreditų rinkos netobulumo kanalu pajamų nelygybė ir didėjantis privataus sektoriaus kreditų lygis skatino ekonomikos augimą visose šalių grupėse, tačiau augantis išsilavinimo lygis neskatino ekonomikos augimo. Jis neskatino ekonomikos augimo ir esant prielaidai, kad nėra pajamų nelygybės.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.

Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.