Vykstant demografiniams pokyčiams visuomenėje, jie neišvengiamai paveikia ir organizacijų darbuotojus, tai ypač svarbu XXI amžiaus Europos organizacijoms. Straipsnyje analizuojama, kaip ir ką turi daryti organizacijų vadovai, kad darbuotojai jos nepaliktų. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis sudarytos schemos ir pateikiami veiksniai, kuriuos pasitelkus įgyvendinamos lygios skirtingo amžiaus darbuotojų galimybės, sudarant vienodas karjeros galimybes, užtikrinamas pasidalijimas žiniomis. Nustatyta, kad šiuolaikinėje organizacijoje vadovai, siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą, turi pasitelkti skirtingo amžiaus darbuotojus. Pateikti nepagrįsti stereotipai apie vyresnio amžiaus darbuotojus, atskleisti šių darbuotojų galimi privalumai ir trūkumai. Apibūdintas psichologinio įgalinimo veiksmingumas, galintis lemti darbuotojo apsisprendimą likti organizacijoje.
Straipsnyje atskleista etiško vadovavimo svarba organizacijų veikloje. Etiškas vadovavimas – tai asmeniniu, teigiamu pavyzdžiu, remiantis asmeninėmis vertybėmis ir visuotinai priimtinomis etikos normomis, formuojama elgsena, kreipianti darbuotojų veiklą, pasitelkus pasitikėjimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti tikslus: savo, darbuotojų, organizacijos, visuomenės. Sprendžiama mokslinė problema, kaip pasireiškia etiškas vadovavimas organizacijoje, siekiama išsiaiškinti, teiraujantis apie vadovavimo etiškumą, ar vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris sutampa. Atlikti du kokybiniai tyrimai organizacijoje: interviu su vadovu ir diskusijų grupės interviu su tiesiogiai vadovui pavaldžiais darbuotojais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad iš dalies dirbama esant etiškam vadovavimui, vadovas laikosi etikos principų, bet jo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris į etišką vadovavimą dažnu atveju skiriasi.