Regional Formation and Development Studies

Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų pasitenkinimo darbu sąsajų su mokyklos direktoriaus etišku vadovavimu ir mokytojų psichologine nuosavybe empirinis tyrimas, besiremiantis J. B. Avey’aus ir kolegų sudarytu bei verslo sektoriuje išbandytu teoriniu modeliu, kuris pasitvirtino ir Lietuvos švietimo kontekste, patvirtindamas tyrimo hipotezes, kad egzistuoja: 1) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 2) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų psichologinės nuosavybės tarpusavio sąsaja; 3) statistiškai reikšminga mokytojų psichologinės nuosavybės ir jų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 4) mokytojų psichologinė nuosavybė yra tarpinis mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu kintamasis (mediatorius). Šie rezultatai leidžia teigti, kad mokyklos vadovas, praktikuodamas etišką lyderystę ir sudarydamas palankias sąlygas mokytojų psichologinės nuosavybės formavimuisi, gali tikėtis didesnio mokytojų pasitenkinimo darbu.

Aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS yra įmonių brandos ženklas, kai jos nusprendžia parodyti, kad stengiasi būti kuo draugiškesnės aplinkai ir taip gerina į vartotojus nukreiptą savo įvaizdį. Straipsnyje kalba apie tai, kad šios sistemos suteikia ir daugiau privalumų, tokių kaip konkurencinis pranašumas, rizikos, susijusios su aplinkos tarša, mažinimas, veiksmingesnis vidinių operacijų sekimas bei kaštų mažinimas veiksmingiau naudojant išteklius. Be išvardytų privalumų, įmonės gali patirti ir sunkumų, tokių kaip diegiant sistemą padidėjusios sąnaudos, motyvacijos, žinių bei įgūdžių trūkumas. Esminis dalykas, norint, kad aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje būtų naudingas aplinkai, ekonomikai bei rinkai, patartina įdiegus sistemą toliau stebėti įmonės procesus, pažangą ir toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima tobulinti procesus, remiantis aplinkosaugos vadybos sistema. Tad aplinkosaugos vadybos sistemų poveikis įmonių tarptautinei veiklai pasireiškia įmonės įvaizdžio gerinimu. Norint, kad įdiegta sistema teiktų daugiau privalumų, patartina nuolat prižiūrėti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos sistemų veikimą. Straipsnio autorė siekia nustatyti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo poveikį įmonių tarptautinei veiklai. Duomenims apdoroti taikyti tokie kokybiniai metodai, kaip mokslinių straipsnių ir knygų analizė, sintezė ir sisteminimas.

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.

Lietuvos narystė ES implikavo pokyčius įvairiose valstybės valdymo srityse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Straipsnyje aptariami narystės laikotarpiu vykę arba inicijuoti pokyčiai Lietuvos valstybės tarnybos sistemoje vertinant jų atitiktį bendriems Europos administravimo principams. Daugiausia dėmesio skirta XVII LR Vyriausybės iniciatyvai reformuoti valstybės tarnybos sistemą, kurią per visą narystės laikotarpį galima pavadinti vienu ryžtingiausių žingsnių vykdant reformą. Vis dėlto ne visi Vyriausybės pasiūlymai valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu artimi proeuropietiškų administracinių principų ir vertybių institucionalizavimui. XVII LR Vyriausybės iniciatyvomis valstybės tarnybos optimizavimo, darbo užmokesčio ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimais siekta depolitizuoti valstybės tarnybą, akcentuojant profesionalizmą, taip atliepiant bendrus Europos viešojo administravimo principus. Tačiau vykdomosios valdžios politinis elitas, nors ir įžvelgė valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo trūkumą, nebandė ieškoti galimybių, kaip gerinti mokymo kokybę, o į įstatymo projektą įtraukė pataisas, mažinančias mokymų valstybės tarnyboje prieinamumą ir būtinumą, be to, nepateikė jokių reikšmingų pasiūlymų, kaip tobulinti aukštesniosios valstybės tarnybą.

Šiandien susiduriame su situacija, kai turizmo sektorius nuolat sparčiai auga. Skaičiuojama, kad bendras tarptautinių turistų skaičius iki 2030 m. sieks 1,8 milijardo. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti turizmo poveikį ekonominiu, sociokultūriniu, aplinkosauginiu aspektais dabartinės turizmo apimties tendencijų kontekste. Taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės, statistinių duomenų analizės, situacinio modeliavimo metodai. Tyrimo apimtyje teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis analizuotas išskiriant tris pagrindines dimensijas: ekonominę, sociokultūrinę bei aplinkosauginę. Neigiamo poveikio persvara ypač ryški aplinkosauginiu aspektu. Nuolat augantys turizmo mastai lėmė perteklinio turizmo sąvokos apibrėžtį. Daugelyje labiausiai lankomų pasaulio šalių metinis turistų skaičius viršija gyventojų skaičių. Pernelyg didelė turizmo apimtis stiprina neigiamą turizmo poveikį. Be abejo, siekiant išsaugoti palankią ekonominę, sociokultūrinę ir gamtinę aplinką, paskatinti turizmo teikiamą naudą ir minimizuoti neigiamą poveikį, turizmo reiškinys turi būti kontroliuojamas.

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančius veiksnius neapibrėžtumo sąlygomis skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad net ir skirtingos darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančios priežastys lemia panašias pasekmes. Nustatyta, kad įtampa, perdegimas, nusivylimas ir kitos darbuotojų savivertės mažėjimo išraiškos tiesiogiai veikia darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą ir jos efektyvumą. Darbuotojas nepajėgus atstovauti įmonės interesams, jeigu negeba atstovauti pačiam sau. Būtent pasitikėjimas savimi, kitaip savivertė, yra veiksmingos individo ir organizacijos sąveikos pagrindas. Savivertės mažėjimo priežastis – neapibrėžtumo nulemti savęs atstovavimo apribojimai. Šiandiena tai aktualu visoms organizacijoms, nes visas paveikė užsitęsusi COVID-19 pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, socialinio bendravimo ir komunikacijos iššūkiai.

The aim of this study is to compare the Baltic States (Estonia, Latvia, and Lithuania) and Hungary’s economic and social terms in the period from 2004 to 2015, with an emphasized character in the tourism processes. Each of the four countries joined to the European Union (2004). The 2008 economic crisis seriously affected these areas at both national and regional levels. We try to find the answer to what kind of processes took place in the economy and in tourism; and what kind of role has the regional marketing toolbar in each countries’ prosperity; and it is still possible to enhance the affirmation of the tourism potential with the online marketing tools.

Straipsnyje analizuojami teoriniai vartotojų elgseną paslaugų sektoriuje lemiantys veiksniai. Šiandienos visuomenėje ypač svarbus yra vartotojo individualumas bei įmonės gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių kiekvieno kliento poreikių. Teorinė analizė atskleidė, kad medicininių įstaigų veiklos kokybės įvertinimas yra pacientų pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais išskiriami ir apibendrinami aplinkos veiksniai, kurie turi tendenciją vyrauti daugelio pacientų elgsenoje bei sprendimo priėmimo situacijose, renkantis odontologinių medicininių paslaugų teikėją Vakarų Lietuvoje. Privačių klinikų pasirinkimą lemia paslaugų pasiūla ir prieinamumas, fizinė aplinka, įstaigos veiklos vertinimas bei vidinės nuostatos. Viešas klinikas renkasi mažesnes pajamas gaunantys respondentai.

The study presents alternative measures for measuring the welfare of a country in the context of identifying relationships generated by the impact of changes in the income level, measured by gross domestic product (GDP), related to other welfare, measured by the Happy Planet Index (HPI). The analysis was conducted in Romania, during the period from 2012 to 2016. The research methodology involves simple linear regression and welfare descriptive variables such as GDP, GDP/capita, HPI and its subcomponents’ indicators, namely life satisfaction, life expectancy and ecological footprint. Identification of aspects that have an impact on the welfare of citizens allows to compare levels of wellbeing experienced worldwide and to identify the main areas at the national level on which improvements can be made. The results indicate that, although there is no correlation between GDP and HPI, GDP/capita has great influence on both life satisfaction and life expectancy. Also, GDP has influence on the ecological footprint. Given these considerations, the main conclusion of the research is that, although the level of welfare, quantified using GDP, changes positively, this change is due to the increased life expectancy, life satisfaction, reduced ecological footprint rather than to changes in income levels.

Straipsnyje nagrinėjami žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo organizacijai nustatymo klausimai, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą regione. Nagrinėjama formali žemiausiojo lygmens vadovųveiklos vieta valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV. Nustatyta, kad organizacijoje siekiant maksimalausrezultato, būtinas glaudus tiesioginio vadovo, žemiausiojo lygmens vadovo irpavaldinių valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAVryšys ir tinkamumas, kad organizacijos tikslai ir jų siekimo būdai būtų visiemssuprantami. Todėl kiekvieno darbuotojo (grandies) valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV veiksmai darbo procese turi būtisuderinti su kito veiksmais. Parengta metodologija ir sukurtas žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo nustatymo valdymo grandinėje modelis pasižymi tyrimometodų (taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai) ir prieigų įvairove(atliekama kryžminė tiesioginio ir žemiausiojo lygmens vadovo bei pavaldiniųapklausa). Pabrėžiama,kad žemiausiojo lygmens vadovų tinkamumą organizacijai tikslinga nustatytivertinant valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV: kur TV – tiesioginis vadovas, ŽLV –žemiausiojo lygmens vadovas, PAV– pavaldiniai, vertinimo kriterijų, t. y. asmeniniųir dalykinių savybių bei vertybių, pagrindu. Kad valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV tarp grandžių vyrautų tarpusavio supratimas ir veikla būtų darni, būtina tenkintivieną iš dviejų sąlygų: visų vertinimai turi atitikti situacijos vertinimą(kiekvieno asmeninis ir partnerio pateiktas vertinimai turi sutapti); jeigrandžių vertinimai skiriasi, partneriai turi stengtis vienas kitą suprasti ir pateisinti arba būtina keisti ŽLV.