Klaipėdos universitetas

Kadsėkmingai funkcionuotų, organizacijos neišvengiamai turi taikytis prie kintančiųvisuomenės vertybių: nuo nuolankumo darbo santykiams prie partnerystės ryšių,nuo greito ir lengviausio pelno prie ilgalaikės plėtros tendencijos, nuo naudossiekimo tik sau prie atsakomybės visuomenei ir gamtai. Visa tai diktuojabūtinybę įmonėms imtis socialiai atsakingos veiklos, nes darni, atsakinga iretiška veikla yra kiekvienos organizacijos didžiausia vertybė. Įmonės,vykdydamos socialiai atsakingą veiklą, įsipareigoja nebūti abejingos visuomenėsinteresams. Visuomenė iš organizacijų tikisi vis daugiau, todėl organizacijosprivalo prisitaikyti, siekdamos sėkmingai veikti. Straipsnyje tiriamasvisuomenės požiūris į įmonių socialinę atsakomybę (toliau – ĮSA), akcentuojant,kiek pati visuomenė prisideda prie socialinės atsakomybės puoselėjimo.

Straipsnyje nagrinėjama diskurso prasmė, derinant organizacijos ir jos darbuotojų vertybinius interesus. Atliktas tyrimas Lietuvos verslo organizacijoje atskleidė, kad vadovai, bandydami suderinti organizacijos ir jos darbuotojų vertybes, taiko tokius vadybos metodus, kurie nesuderinami su tikrąja diskurso praktika. Nepakeitus vertikalaus valdymo metodo į horizontalų, nesudarius galimybių visiems darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmimo procese, diskurso vadovui neturint šios srities žinių, organizacijos vadovybė lieka su savo vertybiniais tikslais, kurių žemesniosios grandies darbuotojai nesupranta. Tai lemia nesusikalbėjimą, konfliktines situacijas ir bendro tikslo nematymą. Visų organizacijos darbuotojų mokymasis ir kasdienis žinių taikymas praktinėje veikloje padėtų lengviau priimti pokyčius, kurie yra būtini siekiant susiformuoti naują vertybinę orientaciją.