Medijų ekologija neatsiejama nuo visuomenės vystymosi ir asmens socializacijos procesų. Medijų ekologija iliustruoja infosferos srityje veikiančių medijų, visuomenės ir asmens sąveikos procesus, kurie gali būti „saugūs“ ir ekologiški techniniu, komunikaciniu bei psichofiziniu požiūriais. Medijų ekologija neatsiejama nuo komunikacijos procesų, kurie vyksta ir fizinėje, ir mentalinėje erdvėje. Jos sritys: ekogamtinė, ekofizinė ir ekoemocinė. Ekoemocinė sritis nukreipta į medijų ir asmens sąveiką, kur akcentuojamas medijų turinio / tekstų poveikis emocinei ir pažintinei (kognityvinei) patirčiai. Taigi ekoemocinės srities orientyras – pozityvi medijinė patirtis, neatsiejama nuo medijinės kompetencijos.
Vartotojų komunikacijos procesas socialiniame feisbuko tinkle gali būti apibūdinamas kaip socialinė percepcija (socialinis suvokimas, pažinimas), esant abipusiam ryšiui, kai tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas atlieka vienas kito vaidmenis – keičiasi informacija. Vartotojų komunikacija feisbuke daro socialinę įtaką: bendraujant su kitais veikiamas elgesys, kuris pagrįstas orientaciniais modeliais. Lietuvoje feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas, kurį renkasi 97 proc. socialinių tinklų vartotojų. Vartotojų komunikacijos feisbuko socialiniame tinkle percepcija gali būti įvairių formų, jos priklauso nuo gaunamos ir naudojamos informacijos interpretavimo, įprasminimo, vartotojo asmenybės, asmeninio požiūrio ir informacinių poreikių. Socialinis feisbuko tinklas vartotojams yra reikšminga socialinio bendravimo priemonė ir svarbus informacijos šaltinis bei pramogų paieškos erdvė. Jo vartotojų asmeniniai informaciniai poreikiai, individualūs komunikaciniai tikslai ir orientaciniai modeliai lemia komunikacijos percepciją. Jeigu vartotojų informaciniai poreikiai susiję su neigiamo pobūdžio informacija, jie labiau linkę į neigiamas emocijas ir jų percepcija apie socialinį feisbuko tinklą taip pat turės neigiamą foną ir atvirkščiai.