Klaipėdos universitetas

The goal of this study is to evaluate the importance of the risk factors for agricultural producers in the country and to propose support measures for agricultural production in order to avoid or reduce the negative effects of risk factors. The object of this study is the opinion of Lithuanian agricultural producers about their risks. In order to perform an analysis of the risk factors disclosed in the literature a questionnaire was prepared, as well as grouping model of risk factors. A questionnaire-based survey resulted ranking of the risk factors faced by country agricultural producers.

The author discusses current issues of sustainability rural landscape from the perspective of optimal use of economical, ecological and natural resources management in Poland. Agriculture in Poland is one of the most important sectors from an economic perspective and its importance is greater than in other countries in the EU. Rural landscape is not only a place of agricultural production and farming, but also because of favourable environmental conditions, more common place of living, which would be impossible without an efficient modern infrastructure. Rural landscape in Poland is more and more often treated as ‘carbon parks’ assimilating the carbon dioxide emitted by fuel burning. Farmers are changing their role from food producers into environmental guardians.

Darnia plėtra siekiama išsaugoti ne tik dabarties žmonijos, bet ir ateities kartų galimybes tenkinti savo poreikius, pagrįstus žmogaus vertybėmis. Siekdamas darnios plėtros, žmogus negali ignoruoti socialinių ir ekonominių aspektų, nes tai tampa jo gerovės pagrindu, kartu saugant gamtą su visais jos ištekliais. Ekologinis švietimas padeda suvokti esamos ekologinės problematikos, pasiekusios kritinį lygį, mastą ir pavojus. Dėl klaidingo požiūrio į ekologinį švietimą daugelis žmonių turi menkai išvystytą poreikį praktiškai spręsti ekologines problemas, nes požiūris į gamtą dažnai yra vartotojiškas. Siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą, reikia žmonių, kurie išmanytų ekologiją, būtų racionaliai mąstantys, gebėtų priimti teisingus, pagrįstus sprendimus. Tai kelia naujus uždavinius švietimo sistemai, kurių sprendimas padės teigiamai keisti socialines ir ekologines sąlygas, politinį ir ideologinį gyvenimą. Švietimas, išryškinantis žmogaus dorybes, prisidedantis prie visuomenės raidos, suteikiantis žinių apie žmogaus savigarbą, charakterį ir socialinę elgseną, tampa akstinu gelbėti pasaulį. Ekologinio švietimo ir ekologinės kultūros potencialo derinys gali ir turi būti pagrindas, ugdant šiuolaikinio žmogaus sąmoningumą ir jo kūrybinę mąstyseną.

The temporal and spatial changes of land use are important while studying the rural landscapes on both the regional-geographical and environmental scales. In the Baltic Sea region with nine countries (including Russian Federation, represented by Kaliningrad oblast, the utilised agricultural land (UAL) makes about 34 % of total region area on the average. The current research revealed the trends of different shrinking rate of UAL in nine studied countries from 1993 to 2008: it varied within the range between 3 % in Denmark and 43 % in Estonia. Research focus was given to the changes in ratio between arable land and area under meadows and pastures: it increased from 6.5 to 10.9 during 15 years period (1993–2008) on the average, that shows the increase in land use and farming intensity even the UAL area was shrunk.