Klaipėdos universitetas

Straipsnyje nagrinėjama pasitikėjimo, kaip sudėtingos tarpdisciplininės ir daugiamatės koncepcijos, svarba bei reikšmė valstybės ir jos visuomenės raidai. Keliamas klausimas, kaip pasitikėjimas formuojamas ir egzistuoja valstybės kontekste: „iš apačios į viršų“ (kaip visuomenės projektuojamų bendrųjų vertybių, kultūros elementų ir lūkesčių valstybei visuma) ar „iš viršaus į apačią“ (kaip valstybės institucijų ir politinio sluoksnio formuojamos nuostatos, lemiančios visuomenės viešojo gyvenimo sampratą bei valstybės raidos kryptį). Straipsnyje apžvelgiama pasitikėjimo apibrėžties problematika, nustatomi pasitikėjimo elementai, leidžiantys formuoti pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio kūrimo prielaidas. Remiantis Skandinavijos regiono valstybių pavyzdžiu, siekiama išskirti svarbiausius pasitikėjimo valstybe ir jos valdžios institucijomis aspektus bei šiaurietiškojo pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio taikymo kitose šalyse ar regionuose galimybes.

The analysis of literature on liberalisation of the services reveals that public goods, public institutions, privatisation and liberalisation have become the main subject of studies and different debates of the economists, politicians, as well as theoreticians and practicians of public administration during the last century. In the course of the period, there have been changes both in theoretical ideas and practical solutions while providing public services. During the last thirty years, theory of the public goods has involved topics of the analysis on the liberalisation and privatisation processes. Most of the studies related to the liberalisation of the services have been concentrated to financial aspects (expenses and income), while social benefits of the liberalisation, such as public interest, equality, versatility and accessibility of services, transparency, social cohesion and justice, have been left in the background.