Tyrimu siekta išanalizuoti organizacijos kompetencijų koncepciją Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje, sukurti organizacijos unikalių kompetencijų formavimo vertinimo metodologiją bei išanalizuoti tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo Lietuvos atveju aspektus. Suformuluota organizacijos kompetencijų samprata bei nustatyta, kad organizacijos kompetencijos gali būti pagrindinės ir nepagrindinės, vidinės ir išorinės. Be to, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompetencijų formavimo ir intelektinio kapitalo valdymo, kas suponuoja konkurencinio pranašumo įgijimą. Atliekant empirinį tyrimą taikytas kokybinio tyrimo metodas – iš dalies struktūruotas individualus (giluminis) interviu. Tyrimo imtis sudaryta ekstremaliojo (deviantinio) atvejo atrankos būdu. Apdorojant gautus duomenis remtasi turinio (content) analize. Atliktas tyrimas papildė organizacijos kompetencijų žinias ir leido sukurti unikalių kompetencijų, pagrįstų intelektiniu kapitalu, įvertinimo metodiką. Ištirtas atvejis atskleidė, kad organizacija rūpinasi savo vidinių kompetencijų formavimu.
Skaitmeninimo ir naujų technologijų diegimo sparti plėtra bei COVID-19 pandemijos metu įvairiose valstybėse vykę įmonių veiklų ribojimai paskatino elektroninės komercijos plėtrą. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros palyginamosios analizės, sisteminimo ir apibendrinimo metodus, nagrinėjami elektroninės komercijos platformų sėkmę lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas – nustatyti, kurie veiksniai lemia elektroninės komercijos platformų sėkmę. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad elektroninės komercijos sėkmę lemia: efektyvus elektroninės parduotuvės sistemos veikimas, patogi vartotojo aplinka, padedanti kurti puikią vartotojo patirtį, personalizuoti pasiūlymai, lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, galimybė įsigyti prekę ar paslaugą atliekant kuo mažiau žingsnių, prekių nuotraukos ir vizualizacijos, vaizdo apžvalgos ir kiti veiksniai. Organizacijos, atsižvelgusios į minėtų veiksnių svarbą, gali tikėtis savo veiklos augimo, t. y. optimalaus klientų pasitenkinimo, didesnio jų srauto, pakartotinių ir daugkartinių pirkimų, kurie, tikėtina, lems augančią apyvartą ir pelną.
Kaimo vietovių vystymosi procesas tampa vis labiau atviras ir kompleksiškas. Aiškesnis ir skaidresnis suinteresuotų veikėjų poveikis kaimo vietovėse priimamiems sprendimams ir atliekamiems veiksmams. Vystymosi iniciatyvų sėkmę ir efektyvumą garantuoja suinteresuotų veikėjų tikslai, neatsiejami nuo kaimo organizacijų vystymosi tikslų. Kaimo vietovių vystymosi organizacinis mechanizmas sinchronizuoja suinteresuotų veikėjų ir kitų mechanizmo elementų veiksmus, jų sąveiką, organizacinius pokyčius: derinami suinteresuotųjų interesai ir motyvuojama prisidėti prie kaimo vietovių vystymosi iniciatyvų, siekiant spręsti esamas problemas. Šio straipsnio tikslas – apibrėžti kaimo vietovių vystymo organizacinį mechanizmą ir nustatyti jo funkcionavimu suinteresuotas šalis. Atliekant tyrimą išanalizuota mechanizmo sąvokos raida, kuri sudarė prielaidas sukurti kaimo vietovių vystymo organizacinio mechanizmo sąvoką. Išanalizuotos Lietuvos 2007–2013 m. vietos plėtros strategijose numatytos 51-os vietos veiklos grupės misijos, leidusios identifikuoti kaimo vietovių vystymo organizacinio mechanizmo funkcionavimu suinteresuotus veikėjus.