Klaipėdos universitetas

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems veikti rinkos sąlygomis sudėtinga. Tad norėdami įgyti konkurencinį pranašumą, valdyti žemės ūkio produkcijos rinkas, gerinti produkcijos kokybę, spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, turi jungtis į didesnius darinius – steigti kooperatyvus ir gamintojų organizacijas. Tyrimu siekta atskleisti gamintojų organizacijų (GO) raidą ES šalyse ir pasiūlyti būdų, kaip sparčiau vystytis Lietuvoje? Darbe atlikta ekonominės literatūros ir teisinės dokumentacijos žemės ūkio produkcijos rinkų reguliavimo ir žemdirbių kooperatyvų klausimais analizė. Taikytas iš dalies standartizuotas interviu su Lietuvos ir Airijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos kooperatyvų bei GO vadovais ir specialistais. Siekiant aktyvinti kooperatyvus ir GO, būtina parengti ir priimti ilgalaikę strategiją, kurioje numatyti gamintojų organizacijų plėtros kryptis ir pagrindines priemones: produkcijos realizavimas, ūkininkų ir kooperatyvų vadovų mokymai (konsultavimas), paramos gavimo supaprastinimas ir kt.

Since early nineties, Latvia has remained a net importer of agri-food products. At the same time, both exports and imports of agricultural commodities and processed food products has consistently grown, with total trade turnover increasing. The objective of the study is to determine the trends in development of barter terms of trade in Latvian agricultural commodities and food products. To reach the research objective, barter terms of trade indices were compiled with various levels of data aggregation over the period from 2002 to 2012. The research results in general show consistently higher terms of trade in agricultural commodities in comparison with terms of trade in processed food products. The differences exist between the terms of trade for the same products or product groups depending upon the level of aggregation. Trends in development of barter terms of trade indices for agricultural commodities and processed food products are different. In general, barter terms of trade for whole agri-food sector is not deteriorating.

Can be accept a variety of viewpoints on genetically modified organism, as well as the products made using them. Therefore, the trade regulation rule base is different when considering different countries. It is noted that in particular the European Union member states formed a fairly tight trading policies of genetically modified organism and products. The article deals with analysis of the use of genetically modified products and trade regulation in the European Union. The object of research – the use of genetically modified products and trade regulation in the EU. The aim of the – of the EU’s legal use of genetically modified products and their marketing of documents, it is structured. The study applied the following methods: a comparative analysis of legal documents as well as the synthesis, classification, modeling.