Klaipėdos universitetas

Tyrimu siekta išanalizuoti organizacijos kompetencijų koncepciją Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje, sukurti organizacijos unikalių kompetencijų formavimo vertinimo metodologiją bei išanalizuoti tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo Lietuvos atveju aspektus. Suformuluota organizacijos kompetencijų samprata bei nustatyta, kad organizacijos kompetencijos gali būti pagrindinės ir nepagrindinės, vidinės ir išorinės. Be to, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompetencijų formavimo ir intelektinio kapitalo valdymo, kas suponuoja konkurencinio pranašumo įgijimą. Atliekant empirinį tyrimą taikytas kokybinio tyrimo metodas – iš dalies struktūruotas individualus (giluminis) interviu. Tyrimo imtis sudaryta ekstremaliojo (deviantinio) atvejo atrankos būdu. Apdorojant gautus duomenis remtasi turinio (content) analize. Atliktas tyrimas papildė organizacijos kompetencijų žinias ir leido sukurti unikalių kompetencijų, pagrįstų intelektiniu kapitalu, įvertinimo metodiką. Ištirtas atvejis atskleidė, kad organizacija rūpinasi savo vidinių kompetencijų formavimu.

Russia continues to play an important role energy exporter to the EU. Research objective: to generalize and structure economic interestsof the European Union and Russia in power sphere, and to define priority directions of the international economic cooperationat corporate level. Research methods: economic-statistical; rather-analytical, the investment analysis. International cooperation inthe field of EU energy supply should not be limited mineral exports. It is advisable to involve Russian companies to finance andmanagement segment “downstream” in European countries, by contrast, Western European companies – to finance and managementsegment “upstream” in Russia. One tool exploration activities can be geological investment certificate.

The paper concentrates on the international transfer of capital in the form of foreign direct investment (FDI). A relatively high level of investment attractiveness of an economy is required for the attraction of capital in the form of FDI. Inflow of capital in the form of FDI is perceived as a factor stimulating economic development of the so-called catching up economies, and the Visegrad 4 countries can be viewed as such economies. The crucial objective of the paper is to present investment attractiveness of the Visegrad 4 countries in the light of the International Bank for Reconstruction and Development / the World Bank reports and EY’s surveys. A parallel objective is to analyse the engagement of the Visegrad 4 countries in international capital transfer in the form of FDI in post-crisis period in order to identify inward and outward FDI flows and stock. The research tools used in the article included literature studies, descriptive analysis and comparative analysis. The undertaken research leads to a conclusion that foreign capital played an important role in the transformation of the V4 economies and their strong integration with the world economy. It contributed to supplementing capital shortages and increasing efficiency. The V4 countries remain net importers of capital in the form of FDI, though the positions of the V4 as investors in the world market have risen slightly over the last decade. It is of vital importance to introduce dynamic and effective actions aiming at promoting the V4 as a location of FDI and to undertake parallel activities directed at stimulating the V4 investment abroad.

Aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS yra įmonių brandos ženklas, kai jos nusprendžia parodyti, kad stengiasi būti kuo draugiškesnės aplinkai ir taip gerina į vartotojus nukreiptą savo įvaizdį. Straipsnyje kalba apie tai, kad šios sistemos suteikia ir daugiau privalumų, tokių kaip konkurencinis pranašumas, rizikos, susijusios su aplinkos tarša, mažinimas, veiksmingesnis vidinių operacijų sekimas bei kaštų mažinimas veiksmingiau naudojant išteklius. Be išvardytų privalumų, įmonės gali patirti ir sunkumų, tokių kaip diegiant sistemą padidėjusios sąnaudos, motyvacijos, žinių bei įgūdžių trūkumas. Esminis dalykas, norint, kad aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje būtų naudingas aplinkai, ekonomikai bei rinkai, patartina įdiegus sistemą toliau stebėti įmonės procesus, pažangą ir toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima tobulinti procesus, remiantis aplinkosaugos vadybos sistema. Tad aplinkosaugos vadybos sistemų poveikis įmonių tarptautinei veiklai pasireiškia įmonės įvaizdžio gerinimu. Norint, kad įdiegta sistema teiktų daugiau privalumų, patartina nuolat prižiūrėti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos sistemų veikimą. Straipsnio autorė siekia nustatyti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo poveikį įmonių tarptautinei veiklai. Duomenims apdoroti taikyti tokie kokybiniai metodai, kaip mokslinių straipsnių ir knygų analizė, sintezė ir sisteminimas.