Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) galios augimo priežastis pasitelkiant dvi tarptautinių santykių teorijas – konstruktyvizmą ir realizmą. Remiantis konstruktyvizmo ir realizmo autorių darbais, epistemologiškai analizuojami šių teorijų esminiai principai ir jų taikymas kintančioje KLR galios dinamikoje, išskiriant nacionalinės tapatybės, gynybinių ir puolamųjų interesų tematikas. Atlikus empirinę analizę, tyrime siekiama išryškinti dominuojančią teorinę paradigmą, tiksliausiai apibūdinančią KLR iškilimo priežastis tiriamuoju laikotarpiu nuo 1978 iki 2023 metų, ir pateikti tarptautinės sistemos scenarijus, atsakant į tyrime keliamą klausimą, Kinija status quo ar revizionistinė valstybė? Šis straipsnis papildo lietuviškąjį politikos mokslų diskursą apie KLR galios augimo priežastis bei suteikia pagrindą akademinei bendruomenei plačiau nagrinėti Kinijos vidaus ir užsienio politikos procesus.
This study aims to reveal the evolution of the EU-Japan relations towards a comprehensive and fully formalized strategic partnership, the main determinants of that process, as well the importance of the political and economic alliance. In the evolution of the EU-Japan relations, there were identified four stages – 1960–1990, 1991–2000, 2001–2010, 2011–2018 – which had led up to a strategic partnership regulated under the framework of political and economic agreements. In future, the Strategic Partnership Agreement and the Economic Partnership Agreement might enhance the regional and global influence of the EU and Japan.