Klaipėdos universitetas

Socialinės medijos – sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje. Socialinės medijos tenkina individų socialinio ryšio, savivertės diagnostikos ir savirealizacijos poreikius, kurie neatsiejami nuo tapsmo visuomenės nariu, t. y. nuo individo socializacijos proceso. Šiuolaikiniame technologijų amžiuje individo naujas patirties lygmuo siejamas su virtualiai realistine patirtimi, tampant virtualiai realistinės visuomenės nariu. Socialinių medijų pozicija socializacijos tarpsnių kontekste apima pirminės ir antrinės socializacijos periodus. Socialinių medijų poveikis individų socializacijos procese integruojasi su pagrindinių socializacijos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) funkcijomis ir įtakomis. Socialinių medijų funkcijos individo socializacijos procese siejamos su komunikaciniais pažintiniais ir socialiniais kūrybiniais individo gebėjimais bei įgūdžiais. Socialinės medijos individų socializacijos procesus gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai.

Vartotojų komunikacijos procesas socialiniame feisbuko tinkle gali būti apibūdinamas kaip socialinė percepcija (socialinis suvokimas, pažinimas), esant abipusiam ryšiui, kai tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas atlieka vienas kito vaidmenis – keičiasi informacija. Vartotojų komunikacija feisbuke daro socialinę įtaką: bendraujant su kitais veikiamas elgesys, kuris pagrįstas orientaciniais modeliais. Lietuvoje feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas, kurį renkasi 97 proc. socialinių tinklų vartotojų. Vartotojų komunikacijos feisbuko socialiniame tinkle percepcija gali būti įvairių formų, jos priklauso nuo gaunamos ir naudojamos informacijos interpretavimo, įprasminimo, vartotojo asmenybės, asmeninio požiūrio ir informacinių poreikių. Socialinis feisbuko tinklas vartotojams yra reikšminga socialinio bendravimo priemonė ir svarbus informacijos šaltinis bei pramogų paieškos erdvė. Jo vartotojų asmeniniai informaciniai poreikiai, individualūs komunikaciniai tikslai ir orientaciniai modeliai lemia komunikacijos percepciją. Jeigu vartotojų informaciniai poreikiai susiję su neigiamo pobūdžio informacija, jie labiau linkę į neigiamas emocijas ir jų percepcija apie socialinį feisbuko tinklą taip pat turės neigiamą foną ir atvirkščiai.

This paper presents a thorough theoretical scientific analysis on cluster life cycles and highlights in detail the main structuring of the life-cycle types. Moreover, based on the provided example of the maritime industry cluster conditions, the author presents a deductive analysis of the entire cluster life cycle distinguishing the main local and global driving factors. Using scientific literature analysis and synthesis, systemization, as well as deduction there are outlined the emergence and evolution of the key cluster driving forces. Finally, the paper provides the most important findings on the cluster life cycle conditions that have impact on the cluster development processes.