Nacionaliniai statistiniai tyrimai atskleidžia, kad miestų ir rajonų savivaldybės laikomos vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Straipsnyje pristatomi 2016 m. ir 2018 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje atlikto kartotinio tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti gyventojų korupcijos suvokimo ir patirties kaitą, gyventojų požiūrį į savivaldybėje taikomas korupcijos prevencijos priemones. Ištirta, kad gyventojai korupciją suvokia labiau neigiamai ir rečiau susidūrė su įvairiomis korupcinės veiklos formomis. Apklaustųjų nuomone, korupcija labiausiai paplitusi medicinos įstaigose, savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose bei žemėtvarkoje. 2018 m. buvo gerokai mažiau teigusiųjų, kad davė kyšius skirtingiems asmenims: medicinos darbuotojui, pareigūnui, valstybės tarnautojui. Apklaustieji mano, kad veiksmingiausia kovos su korupcija priemonė yra bausmės korupcinę veiklą vykdžiusiems asmenims neišvengiamumas bei korupcijos atvejų viešinimas spaudoje, TV ir kitomis priemonėmis. Vis dėlto daugiau nei pusė apklaustųjų, susidūrę su korupcijos atveju, niekur nieko nepraneštų.
The article presents a survey on Klaipėda district residents’ attitude towards corruption. It is necessary to evaluate the level of corruption in a particular local area because understanding the incentives for corruption and self-dealing is a precondition for making progress. Citizens’ perceptions are important for local governments where citizens have more direct impact on political representation and service provision in their communities. The research revealed that Klaipėda district residents’ attitude towards corruption is negative and the population is aware of the harm caused by corruption. The respondents rarely face the forms of corruption practices. Most respondents think that excessive bureaucracy and the complexity of the legal framework, which is constantly changing, contribute to prevalence of corruption. Most respondents have given bribes to medical personnel. The respondents assume that the most effective anti-corruption means is the inevitability of punishment, as well as giving publicity to corruption acts. When faced with corruption, residents would turn to law enforcement bodies and use anonymous helpline.
The article and the research presented here relies on the fact that the Law of Voluntary Activity, adopted in Lithuania, has been prepared during the European year of volunteering, so a presumption may be held, that the text of the Lithuanian Law of Voluntary Activity has been influenced significantly by the intensive political and valuable discourse of EU of volunteering promotion, which could been observed in Lithuania as well as in the whole EU in 2011. So the fallowing questions, which describe the scientific problem of the article, may be raised: how much the regulations of the volunteering promotion discourse of EU reflect in the text of the Law, which must create definitional-regulating conditions for the volunteering practice in the country by its content and functions? How did the valuable position of EU, which could been observed in the public space of EU in 2011, influence the definitions of volunteering and the regulating attitudes towards it in the text of the Lithuanian Law of Voluntary Activity? How does Lithuania contribute to the official position of EU towards understanding of volunteering?
Europos Sąjungos civilinio proceso teisė, nors turėjo galimybių vystytis nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos sukūrimo, savo plėtros pagreitį įgavo Europos Sąjungai suteikus kompetenciją civilinio proceso klausimus reglamentuoti antriniais ES teisės aktais. Nors šioje srityje priimta nemažai instrumentų, vis dėlto dėl riboto jų taikymo (tik tarpvalstybinėms situacijoms) jie pasitelkiami retai, taigi neužtikrina visų ES piliečių teisių apsaugos. Susiklosčiusi situacija, kai tą patį klausimą reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek ES teisė, taip pat neleidžia visų teisingumui vykdyti skirtų išteklių panaudoti tinkamai ir veiksmingai. Atlikus tyrimą siūloma plėsti taikomo ES reglamentavimo civiliniame procese sritį ir taikyti bendras taisykles sprendžiant tiek nacionalinius, tiek tarptautinius ginčus.
The aim of the paper is to define the legal basis of registration of the on-line press with the use of the analytical method. The press in the Polish law is defined as a periodical publication transmitted by print, audio or audio and video, or published on the Internet, or have both printed / audio / video and on-line issues. The registration is mandatory only for daily newspapers and magazines, whether they are traditional or on-line publications. Lack of registration can happen due to the court or due to the publisher, the latter being a petty offence. Registration requirements for the on-line press are constant conflict issues in contemporary Poland as it is the subject of wide interpretation. The Press Law was enacted thirty years ago and has been slowly amended, though the lack of unified interpretation makes it difficult for the people engaged in on-line activity to know, understand, and predict the legal frame of their work.