Klaipėdos universitetas

Šių metų rugsėjo 22 d. į rudenėjančio Užvenčio kraštotyros muziejaus salę iš įvairių Lietuvos vietų į mokslinę konferenciją „Sename dvare, arba įstabus Šatrijos Raganos pasaulis“ rinkosi rašytojos palikimo tyrėjai ir jos kūrybos gerbėjai. Konferencija buvo skirta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 145-osioms gimimo metinėms ir apysakos / romano „Sename dvare“ pirmojo leidimo 100-ajam jubiliejui paminėti. Šiandienos greitai kintančios realybės kontekste, kai žmonija išgyvena humanizmo krizę, o mąstytojai siūlo įvairius ateities žmogaus modelius, Šatrijos Raganos kūryboje plėtojama individo ir visuomenės susidūrimo, konflikto, santarvės temos, apskritai žmogaus ir pasaulio likimo problema, rodo, kad rašytoja buvo pasiūliusi ir suformulavusi ne vieną universalų, laiko permainas įveikusį teiginį. Iš tyrėjų konferencijos dalyviai išgirdo ne tik įdomių rašytojos kūrybos interpretacijų, bet ir suprato jos aktualumą, ir, kaip ne dažnai būna tiriant mūsų klasikus, buvo supažindinti su naujais faktais.

The article investigates the source of the historiographical topic of heroic paganism in the laments/elegies of Dionizas Poška (1764–1830). It is known that Poška read the manuscript of the first history of Lithuania (1822) by Simonas Daukantas (1793–1864). The article hypothesises that the choice of Poška’s written language ‘to lean towards the Samogitian dialect’, and the increase in a lexicon characteristic of the historiographical genre in the laments, are connected with his reading Daukantas’ manuscript. Since until now researchers into Daukantas’ legacy do not agree on the date of the completion of his first manuscript history, it is believed that research of this kind will make it possible to clarify it. The research leads to the conclusion that Poška read the ‘History of Lithuania’ by Daukantas in 1824, because in verse dating from that year we find a lexicon which is characteristic of Daukantas’ work. In elegies written after 1824, Poška found Lithuanian equivalents of the traditional topics of the heroic and lost nation, which are often taken from the text of Daukantas, and are not literal translations of Polish literature. Daukantas’ text inspired Poška to talk about a lost Golden Age, and so he can be considered a pioneer of Lithuanian historical elegy. Following Daukantas, the poet learned to replace rhetorical writing with an authentic expression of thought characteristic of Romantic authors.

The article examines the letters of Kleofas Jurgelionis (1886–1963; Kleopas Jurgelionis, USA – Ray Jurgen), who was a moderniser of Lithuanian poetry, a literary critic, a translator, an editor of periodicals, publicist and lawyer, to Valerija Tysliavienė (1914–1984), who from 1938 to 1940 was a secretary of his newspaper “Tėvynė”, preserved at the Klaipėda University Library (KUB RSS). These letters (1949–1961) are very rich in content, in them the subject themes are abundantly weaved with courtship. This article discusses the topics of Jurgelionis’s letters to Tysliavienė. Taking into account the reasearch into Jurgelionis’s life and creative works and the KUB RSS archive and publications, this article sets out a twofold purpose: to discuss the content of Jurgelionis’s letters to Tysliaviene and to discuss poetry manuscripts and their publications with a textological lens.First of all, this article discusses the general features of the letters, then the article touches upon the dominant topics in the letters. Another, co-stored material is used for interpreting the letters: dozens of letters from the poet to other people; a letter from Henrietta Jurgen, his third wife, to Tysliavienė; several poetry poems; manuscripts of articles revealing new details about his life and the origins of his creative work, his relationship with the Lithuanians in the USA, the activities of the Lithuanian Writers’ Society (USA), the behind the scenes look at the operations at the newspaper “Vienybė”, the cultural and social life of the emigrants, etc.; as well as a bundle of the American Lithuanian periodicals from the archive of “Vienybė”.

Straipsnyje tiriamas Simono Daukanto (1793–1864) istoriografinio teksto poveikis Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas, 1868–1953) dramoms. Vydūno publicistika rodo, kad nuo 1900 m. jo tekstuose pagausėja S. Daukanto paminėjimų, skelbiamos istoriko tekstų ištraukos. 1900 m. parašytoje dramoje „Probočių šešėliai“ aptinkama nemažai S. Daukanto intertekstų. Straipsnyje, remiantis S. Daukanto ir Vydūno tekstų lyginamąja analize, iškeliama hipotezė, kad dramų autorius buvo idealus istoriko tekstų skaitytojas ir iš jų perėmė koncepcijas, motyvus, vaizdinius. S. Daukantas Vydūną įkvėpė, ir šis sėkmingai vartojo daugelį istoriko sukurtų frazių, patekusių į lietuvių romantinės istoriografijos bendrųjų vietų sąrašą. Vydūnas pirmasis objektyvizavo S. Daukanto sukurtą pasaulį ir lietuviams leido scenoje pabūti senovės lietuvio vaidmenyje ir atsirinkti, kas, kuriant modernią lietuvių visuomenę, vis dar būtų aktualu. Analizė parodė, kad Vydūnas S. Daukanto istoriografijos sukurtą senovės lietuvių pasaulį pamatė kaip archetipą ir perkėlė į filosofinį lygmenį, sukūrė universalų asmenybės ir tėvynės jungties modelį, o dramose pateikė imitacinius modelius siūlomai aksiologijai patikrinti.

This article is the analysis of Jurgis Šaulys’s letters to Morta Zauniūtė which are held in the Vilnius University library. These letters represent a lot of new details on all of their lives, personalities and creations. This article discusses the impact J. Šaulys had on all of their lives by analysing their correspondence. This article shows initial stages of J. Šaulys life as a cultural figure who will eventually be viewed as one of the most influential organisators of the literary life of the beginning of the 20th century.

The article examines the sermon of the famous early 19th century Lithuanian preacher Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849) to East Prussian Catholics, named “Sermon on great Happiness”, given on the occasion of the Great Jubilee on June 29, 1827 in Drangauskine (near Tilsit). This is the only known sermon of J. A. Pabrėža given in Prussia. The language and spelling of this sermon differ from other texts of the same period. The word Gylukys (in German: das Glück) used in the title of the sermon indicates that the author was prepared to adapt the text to the addressee. The article examines which Prussian Lithuanian publications J. A. Pabrėža used to prepare the sermon in a language understood by the addressee.

Šis Res humanitariae tomas skirtas tradicijos ir modernumo santykiui literatūroje, etnografijoje, istorijoje nagrinėti. Leidinį sudaro straipsniai, kurie buvo parengti II tarptautinės konferencijos „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“ pranešimų autorių. Straipsniuose analizuojami įvairaus pobūdžio tradicijos skoliniai, pavyzdžiui, žanrų, tekstiniai, leksiniai, pasaulėžiūros, idėjų, motyvų ir kt.