Klaipėdos universitetas

We are participants of ever changing peripherization. A growing external control over social sciences has been spotted lately in academic community. This inspires to investigate a Lithuanian case on the discourse of regional governance in order to understand the impact of social research methodology in the processes of peripherization. With the intention to deemphasize domination, the article describes eleven stories designed for constituting methodological meanings of regional governance (RG) arrived at while reflecting upon public, academic and legal written texts. Texts were chosen to illustrate variety of international and national discourses, which manage the chain of reasoning on RG. The article ends with some insights on understanding RG and its methodological roots associated with three sets of principles drawn from qualitative research, quantitative research and discourse research.

Straipsnyje aptariamas paradoksas,susijęs su regionų programų vertinimu ir regionų sanglauda Europos Sąjungoje: augantregionų programų vertinimo skaičiui, regionų sanglauda nedidėja. Jei jauįmanoma apskaičiuoti regionų sanglaudos politikos rezultatus ir poveikį, taikodėl neįmanoma paskatinti jos plėtotės ir išmatuoti taip, kad taptų akivaizdu,jog ji didėja? Arba kažkas negero vyksta su regionų sanglaudos politika, arbasu jos matavimais. Kol kas mes krypstame į blogų matavimų diskursą: tai, kąvertiname, ir tai, kaip vertiname, priklauso nuo vertinimo metodologijų. Tai labaipopuliarus požiūris. Jį straipsnyje bandome išplėsti, eksperimentuodami sunaratyvų teorija. Taikydami dispozityviąją analizę penkiuose straipsnioskyriuose iliustruojame prasmių kūrimo procesą, išryškiname keletą bendrųpamirštų prasmių ir reikšmių, kurios susijusios su regionų programų vertinamųjųveiksmų multidiscipliniškumu.

Straipsnyje regiono valdysenos diskursas analizuojamas lyčių lygybės aspektu. Dėmesys sutelktas ties Klaipėdos regiono valdysenos atveju. Sąlygos yra specifiniai gyvenimo ir kalbėjimo būdai. Kokie yra šie būdai? Siekiama ne tik atskleisti esamas sąlygas, bet ir plėtoti lyčių lygybei palankią atmosferą, gaivinti žinomas istorijas, tai padeda suvokti reiškinį, įgalina veikti tiek regionų valdysenos, tiek ir lyčių lygybės srityse. Kol tebėra aktualus lyčių lygybės valdysenos institucijose klausimas, jis vis iš naujo prisimenamas ir svarstomas, siekiant pažangos. Straipsnyje aptariama postmodernioji polifoniška diskursyvaus tyrimo metodologija, eksplikuojama mokslinė diskusija lyčių lygybės užtikrinimo valdysenos institucijoje tema, paminėtos regionų valdysenos organizacinės institucijos, siekiant supažindinti su kontekstu, kuriame vyko Klaipėdos RV atvejo tyrimas: apklausa raštu ir žodžiu (interviu), aptartos apklausos procedūros ir rezultatai. Apklausų duomenys ir išvados papildo viešąjį diskursą naujomis žiniomis apie RV lyčių lygybės lokalitetą, t. y. lokalaus konteksto lyčių lygybės diskurso sąlygas.