Klaipėdos universitetas

Šalies finansinio stabilumo analizės ir vertinimo reikšmė ypač išaugo paskutinės pasaulinės finansų krizės kontekste. Šalies finansinis stabilumas – ganėtinai naujas ir įvairialypis tyrimo objektas, todėl svarbi jo tyrimų sritis yra finansinio stabilumo matavimo metodai. Šiame straipsnyje siekiama identifikuoti svarbiausius ir plačiausiai pripažįstamus finansinio stabilumo matavimo metodus. Iš pradžių pristatoma finansinio stabilumo samprata. Tada apžvelgiami svarbiausių organizacijų finansinio stabilumo tyrimų srityje išvystyti finansinio stabilumo matavimo metodai. Pirma aptariami Tarptautinio valiutos fondo finansinio patikimumo rodikliai, tada pereinama prie Europos centrinio banko makroprudencinių rodiklių, abu rinkiniai tarpusavyje palyginami. Siekiant išsamios finansinio stabilumo analizės rekomenduojama derinti abu rodiklių rinkinius. Paskutinėje dalyje aptariami bandymai sukonstruoti agreguotą finansinio stabilumo indeksą. Tačiau galima teigti, kad dėl finansinio stabilumo kompleksiškumo sudėtinga suformuluoti vieną indeksą, todėl apžvelgti bandymai yra lokalūs ir neturi tarptautinio pripažinimo.

The aim of this paper is to provide a structural review by analysing aspects of the relationship between prudential policy and systemic risk. It addresses the current research challenges associated with a lack of macro-prudential policy formalisation, guidance regarding its implementation and effectiveness measurement. Given the rising levels of interconnectedness between financial markets, the paper addresses the potential contagion or spill-over effects that foster change in systemic risk, especially in the case of market size differences. Finally, the paper discusses challenges associated with macro versus micro-prudential policy implementation, addressing difficulties in the measurement of systemic risk.