The article focuses on the issue of the leadership competence of the heads of progymnasiums as a factor in making schools more effective. Progymnasium is part of the Lithuanian system, an institution of general education (Forms 1 to 8), an intermediate link between an elementary school and gymnasium, which differs from basic school in higher quality of activity, the created added value, and pupils’ learning achievements. Quantitative research was conducted with the participation of 193 progymnasium teachers. The research revealed that the leadership competence of the heads of progymnasiums significantly contributed to making schools more effective in terms of participation in projects, favourable conditions for teacher initiatives, participation of community members in the self-evaluation process, creating conditions for teacher professional development, supporting and promoting initiatives, initiating the process of progress and achievement assessment, ensuring the coherence of the mission, vision, and values of the educational institution, the involvement of parents /guardians/ caregivers, promotion of communication and collaboration between community members, and the maintenance of sustainable relations with social partners. The obtained research findings are to be considered as relevant for seeking active expression of leadership of the school authorities and teachers and making progymnasiums more effective.
Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.