Klaipėdos universitetas

XXI amžiaus demokratinėje realybėje atotrūkis tarp piliečių lūkesčių ir tikrovės gilėja. Demokratija neatitinka demokratijos idealo,

Pasaulinės politikos sąvoka paprastai vartojama globalizacijos epochoje pakitusiems tarptautiniams santykiams apibūdinti. Pokyčiai pasaulinėje politikoje lemia istorinį ginčą dėl realizmo ir liberalizmo teoretikų revizijos, kuriame atsiskleidžia šių dienų demokratijai kylantys iššūkiai. Ankstesnėse tarptautinių santykių teorijose buvo aiškiai įžvelgiamas jėgos pagrindimas, vėliau teisės reikšmė išaugo, o globalios politikos kontekste šis dominavimas nebeaiškus. Straipsnyje siekiama nustatyti teisės įtaką dabartinei pasaulinei politikai, kur akivaizdi slinktis nuo valstybių tarpusavio santykių į globalų lygmenį, kuriam nebebūdingas tradicinis tarpvalstybinis bendravimas, be to, išsiplečia bendravimo sritys, įsitraukiant į sudėtingą ir daugialypį priklausomybių tinklą. Globalizacijos sąlygomis kinta nacionalinės teisės reikšmė, kuri lemia demokratijos „susitraukimą“, kartu ir naujus iššūkius demokratijai. Demokratijos plėtojimas siejamas su nacionaline valstybe, o pasaulinei politikai būdingesni galios santykiai, menkinantys demokratijos plėtrą globaliu lygmeniu. Galios santykiai lemia netolygius santykius, kurie didina atskirtį tarp valstybių, be to, ryškėjanti nelygybė sudaro naujus kliuvinius demokratijai.