Klaipėdos universitetas

The article focuses on the issue of the leadership competence of the heads of progymnasiums as a factor in making schools more effective. Progymnasium is part of the Lithuanian system, an institution of general education (Forms 1 to 8), an intermediate link between an elementary school and gymnasium, which differs from basic school in higher quality of activity, the created added value, and pupils’ learning achievements. Quantitative research was conducted with the participation of 193 progymnasium teachers. The research revealed that the leadership competence of the heads of progymnasiums significantly contributed to making schools more effective in terms of participation in projects, favourable conditions for teacher initiatives, participation of community members in the self-evaluation process, creating conditions for teacher professional development, supporting and promoting initiatives, initiating the process of progress and achievement assessment, ensuring the coherence of the mission, vision, and values of the educational institution, the involvement of parents /guardians/ caregivers, promotion of communication and collaboration between community members, and the maintenance of sustainable relations with social partners. The obtained research findings are to be considered as relevant for seeking active expression of leadership of the school authorities and teachers and making progymnasiums more effective.

5-oji tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, vykusi 2019 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universitete bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, skirta Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos atkūrimo 30-mečiui. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete susirinko per 30 pranešėjų iš įvairių Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų.

Šiuolaikinėje lietuvių, latvių ir estų muzikoje atsispindi ypatingas reiškinys – baltiškasis fenomenas, susijęs su gelmės gausmu, bangų ciklais, dimensijos augimu ir apokaliptiniu transcendentalizmu. Jo bruožai yra tarsi amžinybės stilius – begalinė melodija, ritmo monotonija, gelmių jėgos telkimasis ir lūžis į Nušvitimą. Jo reikšmėse glūdi ir religinis, ir gamtiškasis panteistinis aspektai, ir ieškojimai „kitos erdvės“ bei vizijos horizontalės paradigma. Tai galima įvardyti kaip baltiškąjį fenomeną, motyvuojamą išlikimo atšiauriomis geopolitinėmis sąlygomis, konfrontuojant su Rusijos imperializmo grėsme. Šią koncepciją praplečia ir savaip sutvirtina naujas lietuviškos tapatybės rekonceptas – posūkis į baroką ir europines vertybes per kultūros brandą, raiškos polifoniją, valstybingumo patirtį, dvasinį Apšvietos racionalizmą.

Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką inovacijų diegimui Lietuvos viešbučių versle. Sprendžiama mokslinė problema: kokie inovacijų diegimo veiksniai aktualiausi Lietuvos viešbučių versle. Taikant ekspertinio vertinimo ir apklausos metodus atliekamas inovacijų diegimą lemiančių veiksnių vertinimas. Nustatyti svarbiausi inovacijų diegimą lemiantys veiksniai: rinkos imlumas, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai. Inovacijų diegimą Lietuvos viešbučiuose labiausiai skatina konkurentai ir klientai. Pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti inovacinę veiklą Lietuvos viešbučių versle.

The analysis of literature on liberalisation of the services reveals that public goods, public institutions, privatisation and liberalisation have become the main subject of studies and different debates of the economists, politicians, as well as theoreticians and practicians of public administration during the last century. In the course of the period, there have been changes both in theoretical ideas and practical solutions while providing public services. During the last thirty years, theory of the public goods has involved topics of the analysis on the liberalisation and privatisation processes. Most of the studies related to the liberalisation of the services have been concentrated to financial aspects (expenses and income), while social benefits of the liberalisation, such as public interest, equality, versatility and accessibility of services, transparency, social cohesion and justice, have been left in the background.

Straipsnyje ištirta Vakarų Lietuvos regiono studentų verslumo ugdymo situacija. Nagrinėjama, kaip aukštojo mokslo institucijų lygyje ugdyti studentų verslumą, skatinant kurti nuosavą verslą. Straipsnyje apibendrinta mokslinė literatūra verslumo ugdymo tematika; išskirti kritiniai studentų verslumą lemiantys veiksniai; atliktas studentų verslumo ugdymo Vakarų Lietuvos regione situacijos tyrimas; pateikiama siūlymų, kaip tobulinti verslumo ugdymo procesą Vakarų Lietuvos aukštosiose mokyklose.

The article sheds light on the importance of Candlemas candle as a subject apotropei. The emphasis is laid on the magical actions related to the protection of an individual and the specific protection of the common living space (home, farmstead). The suggested conclusions concern apotropei functions of Candlemas candles and transformation of the symbolic forms of protection in the second half of the XX – early XXI cent. The main provisions of the article are illustrated with the materials collected in the course of ethnographical expeditions.

Jam tetrūko mėnesio iki 65-ojo gimtadienio. Jį išplėšė iš mūsų rudeniškas sausis, toks nesveikai drungnas, sumaišęs gyvybės ir mirties ciklus, savo neatšaukiamu kirčiu užbaigęs stoišką kovą su liga. Gruodžio pabaigoje siųsdamas kalėdinį atviruką su tikėjimo, vilties ir meilės žodžiais vis dar tikėjausi stebuklo. Stebuklas neįvyko. Pasakyti gražiausius, tikriausius žodžius mes apmaudžiai vėluojame. Ypač geliamai tai suvoki, kai į tylos pasaulį išeina artimiausi, mylimiausi – tie, kurie tokių žodžių labiausiai nusipelnė, kurie dosnia ranka juos sėmė ir sėjo būdami gyvi. Dabar, jau po laiko dėliojant atsisveikinimo žodžius, jauti savo pastangų bergždumą, nes tikrieji žodžiai tarsi pasitraukė anapus, o likę šiapus atrodo netikri. Dabar norėtum švarios tylos – norėtum toje tyloje susigrąžinti jo veidą, balsą, juoką, vėl įsukantį į buvimo sūkurį ir uždegantį gyvenimui.