The article builds on the authors’ research into the formation and activity of trans-border cooperation of Belarus as part of regional policy and part of cooperation with neighbouring EU countries, addressing questions that may also be relevant on a broader regional scale. Based on empirical findings, this article aims to discuss the effectiveness of trans-border cooperation in general and activities of the Euroregion in particular. How do national and local governments, the existing legal framework, the level of cohesion of Euroregions as an important organizational form of trans-border cooperation of the administrative-territorial units of the Republic of Belarus and neighbouring countries in sociocultural, economic, socio-political dimensions contribute to the capacity of those initiatives to be a part of foreign and domestic policies? We take five Euroregions “Dnepr” (Belarus, Russia, Ukraine), “Bug” (Poland, Ukraine, Belarus), “Belovezhskaya puscha” (Poland, Belarus), “Neman” (Kaliningrad region, Poland, Lithuania, Belarus) and “Ozerny krai” (Latvia, Lithuania, Belarus). The empirical data were collected through the analysis of current legal framework of trans-border cooperation in Belarus and through personal interviews with representatives of government, scientists involved in the Euroregion studies, as well as among representatives of public institutions and associations of the countries – participants of the Euroregions. We find that even though Belarus has a reduced level of relationship with the European Union a crucial feature for all Euroregions is the number of projects in framework of mainly the EU technical assistance programs. The paper, therefore, highlights that from one hand, the economic and social development in bordering regions could take place without Euroregions, from another – the prospective role of the Euroregions will be in development of “good neighbourhood belt” on the perimeter of external borders of Belarus in all its dimensions: military, political, cultural, informational, social and economic.
Kaimo vietovių vystymosi procesas tampa vis labiau atviras ir kompleksiškas. Aiškesnis ir skaidresnis suinteresuotų veikėjų poveikis kaimo vietovėse priimamiems sprendimams ir atliekamiems veiksmams. Vystymosi iniciatyvų sėkmę ir efektyvumą garantuoja suinteresuotų veikėjų tikslai, neatsiejami nuo kaimo organizacijų vystymosi tikslų. Kaimo vietovių vystymosi organizacinis mechanizmas sinchronizuoja suinteresuotų veikėjų ir kitų mechanizmo elementų veiksmus, jų sąveiką, organizacinius pokyčius: derinami suinteresuotųjų interesai ir motyvuojama prisidėti prie kaimo vietovių vystymosi iniciatyvų, siekiant spręsti esamas problemas. Šio straipsnio tikslas – apibrėžti kaimo vietovių vystymo organizacinį mechanizmą ir nustatyti jo funkcionavimu suinteresuotas šalis. Atliekant tyrimą išanalizuota mechanizmo sąvokos raida, kuri sudarė prielaidas sukurti kaimo vietovių vystymo organizacinio mechanizmo sąvoką. Išanalizuotos Lietuvos 2007–2013 m. vietos plėtros strategijose numatytos 51-os vietos veiklos grupės misijos, leidusios identifikuoti kaimo vietovių vystymo organizacinio mechanizmo funkcionavimu suinteresuotus veikėjus.
Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pažangių kaimų vystymo problemai, kuri susijusi su tvaria kaimo plėtra. Nagrinėjami mokslinių tyrimų rezultatai, vietinių ir tarptautinių organizacijų patirtis. Gerosios praktikos pavyzdžiai padėjo suvokti pažangaus kaimo vystymosi varomąsias jėgas ir pagrindines modelio dedamąsias. Nustatytos kaimo vietovių pažangos ir pažangaus kaimo vystymosi varomųjų jėgų prielaidos. Atliekant tyrimą taikyti mokslinės literatūros, dokumentų, gerosios praktikos pavyzdžių analizės, sisteminimo, lyginimo ir kiti metodai. Analizuoti ir vertinti tik sėkmingi gerosios praktikos pavyzdžiai. Nustatytos pažangaus kaimo vystymosi varomosios jėgos: tikslusis ūkininkavimas (žemdirbystė); skaitmeninės ir kitos atviros inovacijoms platformos; dalijimosi ekonomika; žiedinė ekonomika; bioištekliais (atsinaujinančiais) pagrįsta ekonomika; atsinaujinančioji energija; kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą; socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje; įtraukios socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas. Pažangaus kaimo vystymosi modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės organizacinio mechanizmo, t. y. informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo, sprendimais, kelių veiklų ir sinchroniškai veikiančių suinteresuotųjų funkcionavimu.