Kadsėkmingai funkcionuotų, organizacijos neišvengiamai turi taikytis prie kintančiųvisuomenės vertybių: nuo nuolankumo darbo santykiams prie partnerystės ryšių,nuo greito ir lengviausio pelno prie ilgalaikės plėtros tendencijos, nuo naudossiekimo tik sau prie atsakomybės visuomenei ir gamtai. Visa tai diktuojabūtinybę įmonėms imtis socialiai atsakingos veiklos, nes darni, atsakinga iretiška veikla yra kiekvienos organizacijos didžiausia vertybė. Įmonės,vykdydamos socialiai atsakingą veiklą, įsipareigoja nebūti abejingos visuomenėsinteresams. Visuomenė iš organizacijų tikisi vis daugiau, todėl organizacijosprivalo prisitaikyti, siekdamos sėkmingai veikti. Straipsnyje tiriamasvisuomenės požiūris į įmonių socialinę atsakomybę (toliau – ĮSA), akcentuojant,kiek pati visuomenė prisideda prie socialinės atsakomybės puoselėjimo.
Organizacinės kultūros teorija svarbi atliekant mokslinius tyrimus, siekiant gerinti vadovų supratimą apie darbuotojų elgesį organizacijoje. Straipsnyje išanalizuotos organizacinės kultūros vertinimo metodikos. Taikant sudarytą metodiką atliktas tyrimas UAB ,,Yazaky Wiring Technologies Lietuva“. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad organizacijoje mažiausiai dėmesio skiriama ritualų kūrimui ir taikymui, herojų vertinimui. Tačiau bendra analizė atskleidė, kad organizacinė kultūra yra stipri ir ji puoselėjama. Pateikiama rekomendacijų, kaip gerinti organizacijos organizacinę kultūrą.
The aim of this article: To analyze the theoretical assumptions of organizational culture and to investigate the organizational culture in two Lithuanian and foreign capital organizations.
The tasks.
To analyze the theoretical assumptions of the organizational culture.
To investigate organizational culture implementation in the Lithuanian and foreign capital organizations.
The object of the research is: organizational culture in Lithuania and foreign organization.
Research methods: literature analysis, synthesis, questionnaire, data processing SPSS 17.1 (Statistical Package called for the Social Sciences) program.
Research methodology: The research was done in the Lithuanian and foreign capital organizations. Organizations are medium size, activities − production. The research involved 123 respondents. From Lithuanian capital organization 60 respondents and from foreign capital organization 63 respondents participated in the research.
Analyzing the organizational culture in Lithuanian and foreign organizations we can see that those organizations of values are very similar. Foreign organizations and Lithuanian capital gets rituals such as new employee training, celebration during which family members gather together to have a good time, various outings. The Lithuanian capital organization well working employees are honored by manager attention while in the foreign capital organization this ritual is not popular. Foreign capital organization’s employees are friendlier relationship, they feel safer working in this type of organization. Foreign capital organization, according to the workers opinion are strict order, more creativity is encouraged. It may be noted that foreign capital organizations it’s more characteristic collaboration between employees, this organization give more attention for rules and norms compared to the Lithuanian capital organization.
Kiekvienoje sėkmingoje organizacijoje labai svarbus yra vadovo ir darbuotojų gebėjimas suprasti vienas kitą bei sėkmingai kartu dirbti komandoje. Šiuo metu vis dažniau akcentuojamas ir nagrinėjamas naujas įgalinimo terminas – tai vadovo veiksmai darbuotojo atžvilgiu, siekiant sėkmingai įgyvendinti organizacijos tikslus. Remiantis moksliniais šaltiniais, straipsnyje atskleidžiama vadovavimo samprata ir esmė, analizuojami teoriniai vadovavimo aspektai. Išanalizuota žmogiškųjų išteklių svarba organizacijoje ir apibūdinta žmogiškųjų išteklių įgalinimo koncepto erdvė bei tipologija. Atliktas vadovų vaidmens, įgalinant žmogiškuosius išteklius, organizacijoje tyrimas.
Nuo 2017 metų įsigaliojus ES Direktyvai 2014/95/EU, kai kurioms ES įmonėms socialinės atsakomybės atskleidimas tapo privalomas, tad aktualu ištirti, kaip įmonės, taip pat ir bankai, laikosi šio reguliavimo ir nuo ko jis priklauso. Straipsnio tikslas – ištirti privalomo Lietuvos bankų socialinės atsakomybės atskleidimo 2015–2019 metais lygį ir veiksnius. Taikyta atliktų empirinių tyrimų apžvalga, palyginamoji analizė, tyrimui atlikti – statistinė analizė, koreliacija, regresija. Sukūrus socialinės atskaitomybės atskleidimo indeksą, atlikta penkių didžiausių Lietuvos bankų socialinės atsakomybės ataskaitų turinio analizė. Bankai 2015–2016 metais savanoriškai atskleidė socialinę atsakomybę, tačiau nuo 2017 metų kai kuriuose bankuose atskleidimas buvo nepakankamas. Bankai pateikė daugiau informacijos bendromis, o ne konkretaus bankų sektoriaus temomis. Hipotezės dėl banko turto ir ataskaitų puslapių skaičiaus poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui pasitvirtino, tuo tarpu hipotezės dėl banko pelningumo ir kapitalo pakankamumo santykio poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui nepasitvirtino.
Šiame straipsnyje aptartos etikos kodekso taikymo skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose problemos. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad susiduriama su labai panašiomis etikos kodekso taikymo problemomis. Jų pagrindas – klaidos, padarytos įvairiuose etikos kodekso kūrimo, taikymo ir peržiūros etapuose. Pagrindinė klaidų priežastis – etikos kodekso taikymas, neteisingai suvokiant jo veikimo metodiką. Pasirinkti valdymo metodai nepadeda organizacijų darbuotojams veiksmingai pasinaudoti etikos kodeksu, jie nesusieti su konkrečios organizacijos etikos infrastruktūra. Probleminių sričių koregavimas – viena pagrindinių kiekvienos organizacijos vystymosi ir augimo, atsižvelgiant į savo galimybes bei nuolat kintančius išorinius veiksnius, sąlygų. Tam būtinos etikos žinios, kurias reikia nuosekliai taikyti. Tik tada tikėtini pokyčiai: pavienio žmogaus sąmonės, organizacijos, visuomenės.
Straipsnyje nagrinėjama diskurso prasmė, derinant organizacijos ir jos darbuotojų vertybinius interesus. Atliktas tyrimas Lietuvos verslo organizacijoje atskleidė, kad vadovai, bandydami suderinti organizacijos ir jos darbuotojų vertybes, taiko tokius vadybos metodus, kurie nesuderinami su tikrąja diskurso praktika. Nepakeitus vertikalaus valdymo metodo į horizontalų, nesudarius galimybių visiems darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmimo procese, diskurso vadovui neturint šios srities žinių, organizacijos vadovybė lieka su savo vertybiniais tikslais, kurių žemesniosios grandies darbuotojai nesupranta. Tai lemia nesusikalbėjimą, konfliktines situacijas ir bendro tikslo nematymą. Visų organizacijos darbuotojų mokymasis ir kasdienis žinių taikymas praktinėje veikloje padėtų lengviau priimti pokyčius, kurie yra būtini siekiant susiformuoti naują vertybinę orientaciją.
Visuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.
Vykstant demografiniams pokyčiams visuomenėje, jie neišvengiamai paveikia ir organizacijų darbuotojus, tai ypač svarbu XXI amžiaus Europos organizacijoms. Straipsnyje analizuojama, kaip ir ką turi daryti organizacijų vadovai, kad darbuotojai jos nepaliktų. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis sudarytos schemos ir pateikiami veiksniai, kuriuos pasitelkus įgyvendinamos lygios skirtingo amžiaus darbuotojų galimybės, sudarant vienodas karjeros galimybes, užtikrinamas pasidalijimas žiniomis. Nustatyta, kad šiuolaikinėje organizacijoje vadovai, siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą, turi pasitelkti skirtingo amžiaus darbuotojus. Pateikti nepagrįsti stereotipai apie vyresnio amžiaus darbuotojus, atskleisti šių darbuotojų galimi privalumai ir trūkumai. Apibūdintas psichologinio įgalinimo veiksmingumas, galintis lemti darbuotojo apsisprendimą likti organizacijoje.
Social entrepreneurship is becoming more and more popular as there is a growing share of people who would like to contribute for social enterprises and are ready to become customers of the social enterprises and in this way participate in reduction of poverty in the country and support entrepreneurship development. For social enterprise marketing communications to be effective, an understanding is necessary not only of the information channels which are most effective but also of the preferences customers hold regarding the information channels that they would like to receive information from. Purpose of research: to investigate the preferences for different information channels among customers of Latvian social enterprises. Research methods: scientific publications analysis, analysis of previous conducted research results, social enterprise customers’ survey conducted by Kristīne Casno. Results of research have indicated that regular customers of social enterprises prefer such information channels as social networks, followed by television and radio.