Klaipėdos universitetas

Recently, the most intensive processes related to international trade and movement of population are between the countries and regions that have elaborated models of international cooperation. The intensity of movement depends on inter-governmental agreements and the level of developed transport systems. The synchronized and plannified transport systems ensure the movement of trends of population and trade. This mentioned movement leads towards the studies of transport geography and its object of research. Significant input in transport geography researches were accomplished by prof. Jean Paul Rodrigue, who researched different systems in transport geography, logistics and the territorial distribution of transportation of consignments (Hesse, Rodrigue, 2004). J. P. Rodrigue (2009) argued that changes in transport geography depend on social economic changes in society. The studies of international transportation of the consignments require complex approach of researchers and scientists.

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Vykstanti aukštojo mokslo reforma skatina įsiklausyti į studentų, švietimo vartotojų bei būsimų šalies gerovės kūrėjų nuomonę, derinant ją su šiuolaikinės visuomenės prioritetais. Tyrimo tikslas – ištirti kasmetinės respublikinės mokslinės-praktinės studentų konferencijos „Verslas, technologija, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2017“ grįžtamąjį ryšį ir pateikti tęstinumo bei regioninio tarpinstitucinio bendradarbiavimo įžvalgų. Literatūros analizė atlikta vadybos, dalykinės komunikacijos, tinklaveikos, filosofiniais bei psichologiniais lygmenimis. Apžvelgtas konferencijos organizavimo darbo laukas. Konferencijoje atlikta anketinė apklausa, kurioje 80 studentų (imties paklaida – 5 proc., patikimumo lygmuo – 95 proc.) iš septynių nacionalinių aukštųjų mokyklų atsakė į atvirojo tipo anketos klausimus. Studentų konferencijos veiksnių analizė ir įžvalgos padės aukštųjų mokyklų bendruomenėms, konferencijų organizatoriams gerinti mokslo kokybę instituciniu bei nacionaliniu lygmenimis, skatins regioninį akademinį bendradarbiavimą.

Regioninė politika laikoma sėkmingu darnios plėtros siekio realizavimo pasirinkimu. Tačiau darni plėtra neįmanoma be atsakingos verslo elgsenos. Dominuojanti verslo forma yra smulkusis ir vidutinis verslas (SVV), tad pirmiausia šio verslo veiksmai gali lemti darnios plėtros spartą. Straipsnyje išskirtas teorinis SVV dimensijų kompleksas, kurio taikymą turėtų inicijuoti regiono valdžia. Deja, atlikta Klaipėdos regiono savivaldybių planavimo dokumentų analizė leidžia teigti, kad regiono savivaldybės negali būti vertinamos pažangios darnios plėtros kontekste. Savivaldybės SVV dimensijų taikymą vertina nevienodai. Analizuotuose dokumentuose planuojama keletas pavienių priemonių, tačiau dimensijos kompleksiškai neintegruojamos, kas leistų išlaikyti pusiausvyrą tarp esminių darnios plėtros sričių. Ypač neigiama tyrimo metu nustatyta tendencija, kad nė viename iš analizuotų planavimo dokumentų neintegruojamas SVV dimensijų kompleksas.

Šiame straipsnyje tiriama Lietuvos turizmo sektoriaus struktūra, jos teritoriniai skirtumai, šių skirtumų kaita laike ir erdvėje. Sudarytaturizmo struktūrų (paslaugų) duomenų bazė, remiantis įvairiais 2006 ir 2010 m. statistiniais šaltiniais. Tyrimui atlikti taikytiekonominės geografijos tyrimo metodai. Nustatyta turizmo pagrindinio ir gretutinio sektorių struktūra ir teritoriniai skirtumai, turizmopaslaugų teritorinis pasiskirstymas regioniniame (apskričių) ir vietiniame (savivaldybių) lygmenyje. Taikyta Webb’o modeliomodifikacija, pagal kurią išskirti plėtros kriterijai.

In this article there are being analyzed the natural and social economic structures of Lithuanian coastal strip. The research is based on survey about the hindrances and proposed suggestions for sustainable development. There are presented authors’ results about geographic profile of Lithuania’s coastal region, degree of exploitation and processes of spatial planning, suggestions for improvement of sustainable development of coastal strip. There are distinguished the types of bad examples as institutional, projects related, shortage of financial issues, private housing and the types of good examples as legislative, institutional, projects related, NGOs related for exploitation and sustainable development of coastal strip.

Dviračių dalijimosi sistema (DDS) skatina Klaipėdos miesto ir priemiesčių gyventojų darnų judumą, t. y. trumpu atstumu (3–5 km) po miestą keliauti nuomotais dviračiais. Tokia nauja keliavimo tradicija, ypač šiltuoju metų laiku, skatina kasdienio judumo poreikiams naudoti dviračius kaip keliavimo lengvaisiais automobiliais alternatyvą. Straipsnyje apžvelgti kitų šalių pavyzdžiai, skatinantys po miesto teritorijas keliauti dviračiais, išanalizuotos DDS įgyvendinimo socialinės ir geografinės dimensijos Klaipėdoje. Geografiniu požiūriu vertintos keliavimo dviračiais sąlygos, dviračių infrastruktūra, takų būklė. Aptarti miesto ir priemiesčių gyventojų apklausos dėl DDS vystymo, poreikio keliauti dviračiais rezultatai. Parengtas DDS stotelių geolokacijos planas atitinka gyventojų keliavimo po miestą dviračiais poreikį, skatinant darnaus judumo principų įgyvendinimą.

Smulkiojo ir vidutinio verslo geografija, jos struktūra ir erdvinė sklaida tiriami bendraisiais ir geografiniais tyrimų metodais, kurie

In today’s globalized world, national identity and its transformation becomes an important object of research, most of which are discussing by philosophers, historians, journalists, sociologists, geographers, demographers. The identity or perception of identity is changing constantly. This type of research requires an interdisciplinary approach, an application of spatial and social dimensions in order to analyse the characteristics of identity in evolving economic, political and geopolitical conditions.

Straipsnyje apžvelgiamas jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungos valstybėse, jaunimo užimtumas ir nedarbas Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje bei Klaipėdos mieste. Aptariami jaunimo apklausos rezultatai, kurie suskirstyti į kategorijas, subkategorijas ir teiginius, žyminčius Klaipėdos jaunimo patirtis ieškant darbo. Nustatyta, kad ieškantiesiems darbo dažnai būna sudėtinga suderinti darbo ir studijų grafikus. Darbdaviai pageidauja jaunų darbuotojų su darbo patirtimi. Jie iš esmės nekreipia dėmesio į jaunimo išsimokslinimą, svarbu nurodyti, kokią aukštąją mokyklą ieškantysis darbo yra baigęs. Neutraliai vertina jaunų asmenų diplomus ir jų priedėlius. Remiantis apklausos rezultatais, išskirtos patraukliausios jaunimo įsidarbinimo įmonės, nustatytas šių įmonių erdvinis pasiskirstymas Klaipėdoje.